(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Rasta landa, kaip mažinti mokesčius
Kai kurios įmonės pasinaudoja įstatymų landa, leidžiančia susimažinti mokestinę naštą už darbuotojams mokamus atlyginimus. Po užklausų sukruto ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir su šia spraga tiesiogiai susijusios investicijų valdymo įmonės. Visgi kol kas schema veikia – kas nedraudžiama, tas leidžiama.
Pasirodo, papildomo savanoriško kaupimo (III pakopos) pensijų fondai (PF) ar investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra ne tik puiki priemonė gyventojams kaupti senatvei ar užsitikrinti draudiminę apsaugą, bet ir gali būti naudinga darbdaviams, kurie, pasinaudoję šiais instrumentais, gali valstybei sumokėti mažiau mokesčių.
Įgyvendinant pensijų reformą, buvo užtikrinta galimybė, kad į III pakopos PF ar IGD sąskaitas lėšas galėtų pervedinėti ne tik patys gyventojai, tačiau ir įmonės (į savo darbuotojų sąskaitą), tokiu būdu skatindamos savo darbuotojų lojalumą darbdaviui, prisidėdamos prie oresnės darbuotojo senatvės.
Viskas būtų gražu, jei sistema nebūtų išsigimusi, – pasirodo, dalis darbdavių į minėtas sąskaitas pervedinėja dalį darbuotojų atlyginimo, tokiu būdu išvengdami mokesčių valstybei, o darbuotojai lėšas reguliariai išsigrynina.
Sutrikusi japoniška tiekimo grandinė gali būti naudinga
Dėl katastrofos Japonijoje sutrikus daliai tiekimo grandinei, daugiau eksportuoti galimybių galėtų turėti ir lietuviai, tačiau tik tuo atveju, jei dalį pasaulio pramonės iš Japonijos atimtų Europa. Patys Lietuvos gamintojai kol kas džiaugiasi nors tuo, kad tiesioginė prekyba į stichijos niokojamą šalį nenutrūko.
Vieniems nelaimė – kitiems galimybė, sako išmintis. Tačiau, pasak kalbintų ekonomikos specialistų, Japonijos problemos Lietuvai didesnių galimybių nesukurs.
„Čia klausimas, kiek mūsų ambicijos atitinka amuniciją, realias galimybes padaryti kažką tokio, kas leistų užimti tą gana didelę nišą. Kažkiek užsakymų gali būti, bet nematyčiau čia didelės įtakos“, – sako Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.
Rimantas Rudzkis, banko DnB NORD vyriausiasis analitikas, pastebi, kad Lietuvos gamintojai laimi ten, kur svarbu atstumas ar gebėjimas tiekti prekes mažais kiekiais, o šiuo atveju vien atstumo neužtenka.
Vieną galimybę Rytų Europos gamintojams jis vis dėlto įžvelgia: Lietuvos įmonės gali gauti daugiau užsakymų, jei Japonijos vietą kažkurioje srityje laikinai užims Europos gamintojai.
„Lietuvos rytas“
Šleivokas įstatymas – vis geriau nei nieko
Kai reikia tiesti kelią ar elektros liniją, žemė staiga pabrangsta kelis kartus, o teismai tęsiasi iki begalybės. Ar padės to išvengti vakar Seime priimtas įstatymas?
Vakar parlamentarai nusprendė: svarbiausiems valstybės projektams reikalinga privati žemė bus perimama gerokai greičiau nei iki šiol.
Tačiau kelių tiesėjai, ne kartą susidūrę su nesukalbamais žemės savininkais, į pokyčius žvelgia skeptiškai.
„Kad projektai pajudėtų daug greičiau, įstatymas turėjo būti gerokai radikalesnis. O tas, kurį priėmė Seimas, nepagreitins žemės perėmimo procedūros tiek, kiek buvo galima tikėtis. Juk jame nėra pasakyta: žemę iš pradžių perimi, po to aiškiniesi su savininku. Taip yra kitose šalyse ir jos dėl to tik laimi”, – apgailestavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.
Advokatų kontoros „Lawin” teisininkas Simas Gudynas suskaičiavo: pagal priimtą įstatymą, teismo procedūra truktų ne ilgiau kaip 141 dieną. Jei būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą, procesas pailgėtų daugiausia keturiais mėnesiais.
„Įstatymas gal ir nėra tobulas, bet jo labai reikėjo. Šiuo metu teismo procedūros, kilus nesutarimų dėl žemės, gali trukti 4–5 metus”, – sakė S.Gudynas.
Pamoka – neišmokta
Krizė visiems aplaužė ragus, tačiau vargu ar išmokė elgtis su pinigais atsakingiau. Lietuviai vis dar linkę gyventi šia diena, negalvodami, kokius vargus gali tekti atremti po metų ar keliolikos.
Ketvirčiui gyventojų daugiausia nerimo dėl finansinės ateities kelia mažėjantys atlyginimai, panašiai tiek pat jaudinasi dėl kylančių kainų.
Tuo tarpu kokią pensiją gaus po kelių dešimtmečių, rūpi vos 8 procentams gyventojų. Tai atskleidė „Swedbank” atliktas tyrimas.
Tą patį patvirtino ir SEB banko asmeninių finansų ekspertė Julita Varanauskienė: vis drąsiau besidomintys paskolomis klientai klausia, kiek reikės mokėti šiandien. O ar galės mėnesinę įmoką iš savo pajamų atriekti po keliolikos ar keliasdešimties metų, beveik nė vienas nesusimąsto.
„Lietuvos žinios“
Lietuvai – Latvijos verslo turistų trupiniai
Latvijos konferencijų ir verslo turizmas išgyvena pakilimą, o Lietuva, lig šiol nesugebėjusi sukurti krašto įvaizdžio ir nerandanti pinigų šalies reklamai, verslo svečius tebeskaičiuoja ant pirštų.
Kaimynės Latvijos sostinės viešbučiai ir konferencijų salės net braška nuo užsienio svečių, atvykusių dalyvauti čia organizuojamose konferencijose ar kompanijų renginiuose, o dalies pageidavimų Ryga net nebepajėgia patenkinti. Taip rašo Latvijos spauda.
Lietuvos viešbučiuose šiuo metu – gerokai ramiau nei Rygoje. „Jaučiame konferencijų turizmo pagyvėjimą, tačiau tai niekaip nesusiję su Lietuvos indėliu į turizmo plėtrą – renginių pagausėjo natūraliai, nes šis sektorius Europoje atsigauna. Mums lieka likučiai nuo Latvijos, kuri labai aktyviai reklamuojasi ir daug investuoja į valstybės žinomumo didinimą“, – sakė vienos didžiausių šalyje turizmo agentūrų „West Express“ Atvykstamojo turizmo skyriaus vadovė Vilija Malinauskaitė.
Elektromobilių proveržis – tik popieriuje
Valdžios postringavimai, kaip svarbu persodinti lietuvaičius į ekonomiškesnes, aplinkai nekenksmingas elektra varomas transporto priemones, kol kas labiau primena tuščias kalbas.
Dar pernai vasarą vykusioje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“ politikai kalbėjo apie elektra varomų transporto priemonių ekologiškumą ir būtinybę susirūpinti elektromobilių plėtra Lietuvoje. Esą praūžus krizei didės iškastinio kuro gavybos paklausa, todėl visuotinė elektromobilizacija bent iš dalies padėtų tapti ne tokiems priklausomiems nuo naftos išteklių turtingų valstybių. Be to, kai kurie politikai tvirtino, kad po 10 metų krašte galėtų būti įsteigta elektromobilių gamykla, o po 40 metų pusė visų mašinų turėtų elektrinius agregatus.
Tačiau praėjo metai ir realaus valdžios dėmesio žaliesiems automobiliams nebematyti. Priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, kur elektromobilių invazijai vietos politikai jau purena dirvą, mūsų krašte žaliosios idėjos kol kas įgyvendinamos tik popieriuje.
„Vilniaus diena“
Kam naudingas žemės kainų burbulas?
Pranešimai apie brangstančią žemę ir išaugusį susidomėjimą šia preke kol kas nepasitvirtina įvykusių sandorių statistikoje – jų mažiau nei pernai. Rinką sustingusią laiko žemės savininkai, laukiantys euro ir pirkėjų iš užsienio antplūdžio.
Registrų centro duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių buvo 4,2 tūkst., per juos įsigyta 14,1 tūkst. ha ploto. Pernai tuo pat metu įvyko kiek daugiau nei 4,6 tūkst. sandorių ir įsigyta 16,25 tūkst. ha. Tiesa, per visus praėjusius metus žemės ūkio paskirties žemės sandorių sudaryta daugiau ir perleistas didesnis plotas žemės nei 2009 m.
Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis taip pat tikina, kad gandai apie spekuliantams ir užsieniečiams išparduotą Lietuvos žemę ir sparčiai augančias jos kainas, švelniai tariant, perdėti. Negana to, gyvybės žemės ūkio paskirties žemės prekybos rinkoje pastaraisiais metais įlieja ne privačių asmenų ar bendrovių tarpusavio sandoriai, o valstybei priklausančios žemės pardavimas.
