(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Progresyvumo ir pliuralizmo netrūksta
Lietuvos mokesčių sistemą dėl taikomo neapmokestinamų pajamų dydžio drąsiai galima vadinti progresyvia, tačiau jau kelias savaites politikai, užuot darbą dirbę, ginčijasi, ar reikia dar daugiau progresyvumo. Bėda ta, kad nė vienas jų į savo argumentų krepšelį neįdeda konkrečių skaičių.
Sociologas Romas Lazutka aiškina, jog gyventojų pajamų mokesčių progresinė sistema nėra savaiminis blogis. Jis sako, nors esąs tokios sistemos šalininkas, „socdemų“ siūlymams nepritaria. Kita vertus, aiškina, jog protingai išdėliojus tarifo augimą, šis mokestis būtų ne tik naudingas viduriniajam visuomenės sluoksniui, bet ir prisidėtų prie vidaus vartojimo didinimo.
Tuo tarpu pasak Rūtos Skyrienės, Investuotojų forumo vykdomosios direktorės, istoriškai taip susiklostė, kad progresiniai mokesčiai dažniausiai taikomi (90 proc.) aukšto ekonominio išsivystymo šalyse. Jos nuomone, progresinio mokesčio naštą labiausiai pajaučia (o kita vertus, valstybė gauna daugiau mokesčių) vadinamojo viduriniojo sluoksnio gyventojai.
„Progresinio pajamų mokesčio tarifo įvedimas turėtų ribotą naudą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, tuo tarpu neišvengiamai neigiamai veiktų vidutinį ir didesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų padėtį, neskatintų darbo užmokesčio didėjimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų augimo“, – svarsto Kristina Kriščiūnaitė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ partnerė.
Registrų centras nubaudė konkurentą
VĮ Registrų centras (RC) savo elektroninės savitarnos sistemoje apribojo galimybes bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ (SSC) klientams tiesiogiai prisijungti ir pasinaudoti RC viešosiomis paslaugomis. Privačios bendrovės atstovas mano, kad tokių veiksmų valstybės įmonė ėmėsi, kai suabejojo Registrų centro sertifikavimo veiklos efektyvumu.
Edgaras Dadašovas, SSC komercijos direktorius, pasakojo, kad pagal 2006 m. su Registrų centru pasirašytą susitarimą įmonės klientai, turintys SSC sertifikatą, gali prisijungti prie RC sistemos ir naudotis viešosiomis RC paslaugomis, pavyzdžiui, pateikti bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentus, kaip ir tie, kurie, pavyzdžiui, jungiasi per elektroninės bankininkystės sistemas ar turėdami RC sertifikatą. Tačiau praėjusį ketvirtadienį SSC klientai paslaugos tiekėją informavo, kad nebegali prisijungti per RC sistemą.
„Registrų centras vienašališkai nusprendė nesuteikti galimybės mūsų klientams prisijungti. Jie mums atsisako komentuoti savo veiksmus“, – sako E.Dadašovas.
Lina Balkevičienė, RC Visuomenės informavimo skyriaus vedėja, teigė, kad SSC klientai nėra palikti be galimybės naudotis paslaugomis – jiems pateikta nuoroda jungtis per e. valdžios vartus.
Tačiau pasiteiravus, kodėl pasirinktas toks SSC klientų aptarnavimo būdas, t. y. nėra tiesioginės prieigos, L.Balkevičienė teigė negalinti to komentuoti, tik užuominomis kalbėjo, kad tai nutiko, kai SSC kreipėsi raštu į RC ir pateikė klausimų dėl saugumo.
„Lietuvos rytas“
Duona ir pienas dar brangs
Pardavėjai pastarąjį mėnesį perrašė duonos ir pieno produktų kainas į pirkėjams nepalankią pusę. Tiesa, prekybininkai mėgins vilioti pingančiomis daržovėmis.
Jau septintą mėnesį iš eilės pastebimai auga maisto produktų kainos. Brangsta kone visi pagrindiniai maisto produktai: nuo pieno ar duonos iki žuvies, aliejaus, cukraus. Per pastaruosius mėnesius atpigo nebent vaisiai ar uogos, tačiau – tik simboliškai.
Kovo mėnesį mažmeninės prekybos tinkle „Maxima” 5 proc. pabrango dalis pieno produktų, 10 proc. – dalis duonos ir jos gaminių asortimento.
„Taip nutiko dėl brangstančių žaliavų ir kylančios produktų gamybos savikainos. Beje, dėl didesnės pašarų kainos jau 10 proc. daugiau tenka mokėti ir už šviežią mėsą”, – vardijo „Maxima” atstovė Lina Muižienė.
„Tiek pasaulinės, tiek vietos rinkos tendencijos rodo, kad artimiausiu metu atpigimo tikėtis neverta”, – mano „Rimi Lietuva” atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Perka net ir griuvėsius, kad tiktai gautų išsvajotą vizą
Kol finansų analitikai prognozuoja neišvengiamą Baltarusijos rublio devalvaciją, ant Lietuvos nekilnojamojo turto scenos užlipusiems baltarusiams atitenka vis svarbesni vaidmenys.
Jie – geidžiamiausi pirkėjai. Jie šluoja net tai, ko lietuviai kratosi, pavyzdžiui, nugyventas pašiūres. Jie negaili milijonų už prabangius butus ir vilas kurortuose.
Pagal įstatymus, Lietuvoje turint 14 kv. m gyvenamojo ploto, galima gauti vizą, su kuria įmanoma metus be apribojimų keliauti ir būti ES. Tai geriau negu Šengeno viza, su kuria vienoje šalyje galima būti ne ilgiau nei 90 dienų.
„Baltarusijos piliečių sujudimas jaučiamas visur: nuo Palangos iki Druskininkų, nuo sostinės iki periferijos, nuo Senamiesčio iki Pašilaičių. Šios šalies piliečiai perka įvairų turtą”, – pabrėžė „Ober-Haus” Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.
„Lietuvos žinios“
Įmonių neūkiškumas tapo „paveldu“
Blogai besitvarkančios valstybės valdomos įmonės jau tapo neatsiejama Lietuvos ūkio kultūros dalimi, o didžiausias šio „paveldo“ puoselėtojas yra su šiomis įmonėmis suaugęs šalies politinis elitas. „Lietuvos žinios“ domėjosi, ko vertos valdžios pastangos pajudinti šią monolitinę sistemą.
Vyriausybė šiemet pasiryžusi nustatyti konkrečius finansinius rodiklius, kurių turės pasiekti valstybės valdomos bendrovės. Geriausių finansinių rodiklių tikimasi iš AB „Lietuvos energija“ antrinės įmonės „Energijos tiekimas“, kuriai numatyta 28,4 proc. kapitalo grąža. Finansų ministerijos duomenimis, nuostolingiausiai šiuos metus baigs „Visagino energetikos remontas“, kuriam numatoma beveik 5 proc. neigiama kapitalo grąža. Nuostolingai ir toliau dirbs AB Lietuvos paštas (-2,99 proc.), AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (-1,4 proc.) bei UAB „Lietuvos kinas“.
Šiuo metu nekeliamas klausimas ir apie nuostolingai dirbančių įmonių galimą dalinį privatizavimą, nors kai kuriems ekonomistams būtent toks sprendimas atrodytų racionaliausias.
Komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Vyriausybės siekis sutvarkyti valstybės įmonių valdymą ir pagerinti jų ekonominius rodiklius yra labai geras, tačiau pavėluotas. Jis retoriškai klausia: ar tai naudinga šalies politiniam elitui? „Esame ne kartą girdėję, kad valstybinių įmonių vadovai nevengia įdarbinti žmonių, kurie nesukuria didelės pridėtinės vertės. Iš tiesų šios įmonės dažnai vadinamos aktyvią karjerą baigusių politikų užuovėja, kur daug nedirbant galima gauti tam tikrą atlyginimą, – sakė N.Mačiulis. – Kita vertus, nėra geras metodas automatiškai mažinti darbo vietas, jeigu žmonės iš tikrųjų dirba, o nėra kieno nors statytiniai. Tai, ko gero, apsunkintų bendrovių darbą.“
Krašto verslo patriotai – tik už mažą kainą
Apsipirkdami lietuviai mieliau renkasi lietuviškas prekes, ypač maisto produktus, tačiau tik tokiu atveju, jei jie kainuoja ne ką brangiau nei užsieniniai.
Per Lietuvą prasiautusi ekonomikos krizė, gerokai apkarpiusi didžiosios dalies šalies gyventojų pajamas, kiek prislopino tautiečių patriotizmą vietos kilmės prekėms – už lietuvišką produktą žmonės pasirengę mokėti ne daugiau 10 proc. nei už panašų užsienietišką.
„Praktika rodo, kad pirkėjų patriotizmas baigiasi, jei lietuviškas gaminys kainuoja 10 proc. ar daugių daugiausia 15 proc. brangiau nei užsieninis. Tada patriotizmą jau nusveria piniginė nauda. Tačiau tas dešimtadalis reiškia, kad žmonės iš principo palaiko savus gamintojus“, – sako Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.
„Vilniaus diena“
Rudenį – penktadaliu brangesnė šiluma
Šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną gali būti beveik penktadaliu didesnė nei galiojanti šiuo metu. Nafta nepaliaujamai brangsta, nuo sausio nesustoja augti ir gamtinių dujų kaina.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis prognozuoja, kad gamtinių dujų kaina prieš būsimą šildymo sezoną bus pakilusi apie 30 proc. Taip skaičiuojama įvertinus ateities sandorių duomenis, naftos kainų pokyčius.
Naftos kainų įtaka gamtinėms dujoms išryškėja po pusmečio. Tad nuo sausio pradėjusios augti gamtinių dujų kainos piką turėtume išvysti rudenį, su sąlyga, jei nafta nebrangs dar daugiau. Remiantis dabartinėmis prognozėmis vidutinė šilumos kaina Lietuvoje dėl brangstančių dujų rudenį turėtų išaugti 18 proc. Vilniuje brangimas būtų didžiausias ir siektų 22 proc.
Biurų statybos atsitiesia iš lėto
Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje 2009 m. dominavusios kainų ir plotų mažėjimo bei nuolaidų tendencijos pernai stabilizavosi. Planuojama, šiemet sostinės biurų nuomos kainos vėl stiebsis į viršų.
Pernai Vilniuje buvo pasiūlyta 20 tūkst. kv. m biuro patalpų – tris kartus mažiau nei 2008 ar 2009 m. Sunkmečiu kritus nuomos kainoms, nuomininkai migravo iš B klasės biurų į A klasės ir pastarojoje rinkoje laisvų patalpų dalį sumažino nuo 14,7 iki vos 5,6 roc.
„Pozityvius patalpų užimtumo pokyčius A klasės biurų segmente nulėmė keletas pernai sudarytų stambių biuro patalpų nuomos sandorių: „TEO“, „Unicredit Bank“, „KPMG“ plėtra ir naujų patalpų nuoma. Duris naujuose biuruose atvėrė ir „Barclays“, „Western Union“, SEB bankas“bei daugelis kitųnuomininkų“, – aiškino nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Colliers International Advisors“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.
Biuro patalpų nuomininkų migraciją nulėmė ne tik geresnės patalpų kokybės, vietos, kainos ar nuomos sąlygų, bet dažnai ir didesnio ploto paieškos. A klasės biurų nuomos kainos 2011 m. pradžioje, palyginti su 2010 m. analogišku laikotarpiu, išaugo apie 5–7 proc.
