(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Nauji iššūkiai perkant automobilį išsimokėtinai
Dalis išperkamosios nuomos paslaugas teikiančių bendrovių griežtina sąlygas ir nuo šiandienos apriboja naudotų automobilių pirkimo finansavimą fiziniams asmenims. Sunkumų gali iškilti įsigyjant ir naują automobilį, jei automobilių pardavėjai neprisiims rizikos dėl galimo vartotojų piktnaudžiavimo.
Imtis griežtesnių veiksmų, pridėlioti įvairių saugiklių išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės nusprendė atsižvelgdamos į nuo šiandienos įsigaliojantį Vartojimo kredito įstatymą, juo siekiama ginti vartotojų teises, tačiau, verslininkų manymu, sudaroma galimybė piktnaudžiauti – atsisakyti kredito sutarties ir be įsipareigojimų atsikratyti prekės, o finansuotojai privalės sugrąžinti visas įmokas.
„Turėsime prisiimti daugiau rizikos, dar reikia su visais automobilių pardavėjais suderinti naujas sąlygas, nežinia, kaip jie į tai žiūrės, vis dar neaišku, kaip dalinsimės didesnę riziką, – pasakoja Rimas Petrauskas, „Nordea Finance Lithuania“ generalinis direktorius. – Tikriausiai atsisakysime naudotų automobilių finansavimo, trumpinsime išsimokėjimo terminus.“
Po vienu stogu ir pramonininkai, ir jų prievaizdas
Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kurioje konkurencijos priežiūros institucija dirba tose pačiose patalpose su verslo organizacija, o tai gali kelti interesų konfliktą. Nors pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą Konkurencijos taryba yra vienas iš įslaptintos informacijos subjektų, patekti į ją gali kiekvienas prašalaitis.
Paradoksas, tačiau prieš keletą metų verslo asociacijas „kartelių buveinėmis“ pavadinusi Konkurencijos taryba (KT) jau dvylika metų veikia po vienu stogu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir naudojasi konfederacijai priklausančiomis patalpomis.
Nors teisininkai abejoja, ar tokios aplinkybės gali tapti pretekstu ginčyti KT sprendimus, tokios galimybės neatmeta, o pati taryba pripažįsta esanti priversta nusižengti įstatymo ir Europos Tarybos reglamentų reikalavimams.
„Lietuvos rytas“
Apstulbo net progresinių mokesčių šalininkai
Net didžiausi progresinių mokesčių šalininkai abejoja, ar parlamentarų pradėtas svarstyti įstatymas teisingas. Mat jis didesniais mokesčiais supančiotų tik dirbančius pagal darbo sutartį, bet to išvengtų stambūs indėlininkai ar prekeiviai akcijomis.
Parlamentarai vakar nusprendė imti nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai galiotų tik dirbantiems pagal darbo sutartį bei gaunantiems pajamas iš dividendų.
Net Seimo teisininkai atskleidė: jei toks įstatymas būtų priimtas, su verslo liudijimais dirbantys gyventojai liktų išvis neapmokestinti.
O individualios veiklos pajamos būtų apmokestinamos be jokio progresinio mokesčio – 5 arba 15 proc. tarifu, kaip yra ir dabar.
Į parodą – tik per vargus
Kaip pakliūti į pakaunėje vykstančią žemės ūkio parodą „Ką pasėsi 2011”? Tokie rūpesčiai šiemet užgriuvo tiek renginio dalyvius, tiek lankytojus, nes susidomėjimas viršijo lūkesčius.
Nors renginio teritorija apima beveik visą Akademijos (Kauno r.) gyvenvietę, automobilių spūstyse tenka praleisti mažiausiai pusvalandį. Vėliau reikia spręsti dar sunkesnį galvosūkį – kur pastatyti savo mašiną. Kartais pėsčiomis tenka įveikti net porą kilometrų.
Šiais metais automobiliams statyti buvo skirta viena kelio „Via Baltica” eismo juosta, tačiau tai menkai gelbėjo.
„Paroda turi būti patogi tiek dalyviams, tiek lankytojams”, – kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Anot jo, spūstys yra vienas didžiausių parodos rengėjų rūpesčių.
„Lietuvos žinios“
Latvija planuoja dujų saugyklą milžinę
Kai Latvija svarsto apie galimybę įsirengti dar vieną požeminę gamtinių dujų saugyklą, Lietuva trypčioja vietoje: kol kas net nepaskelbtos geologinių tyrimų dėl Syderių vietovės tinkamumo saugyklai įrengti išvados.
Latvija, turinti galingą požeminę gamtinių dujų saugyklą (GDS) Inčiukalnyje, užbaigė dar vienos potencialios dujų saugojimo vietos geologinius ir ekonominius tyrimus. Jų išvados rodo, kad Dobelės rajone galima būtų įrengti vieną didžiausių požeminių dujų saugyklų Europoje.
Lietuva, vis dar neturinti nei dujų saugyklos, nei suskystintų dujų terminalo, o dujas gaunanti iš vienintelio šalinio – dujotiekiu tranzitu per Baltarusiją, iki šiol nepaskelbė, kokios yra pernai atliktų geologinių tyrimų dėl potencialios dujų saugyklos vietos Syderiuose (Telšių raj.) tinkamumo išvados.
Žvejyba jūroje – konfliktai krante
Klaipėdos savivaldybė vis dar tikisi, kad Vyriausybė Žuvininkystės departamentą grąžins į uostamiestį. Tačiau aiškėja, jog po struktūrinės žinybos reformos perkelti iš Vilniaus į Klaipėdą nebėra ką.
Pirmąją veiklos kadenciją baigianti miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų komisija mano, kad tokios darbo grupės reikės ir naujai politikų komandai. Nespėta ir išgvildenti svarbiausių žuvų aukciono reikalų, ir aprėpti vis kylančių karštų klausimų. Prie jūrinės tematikos taip pat šliejasi su Europos Sąjungos parama įsteigtos žuvininkystės vietos veiklos grupės darbas, nes būsimasis projektų finansavimas ima strigti ir dėl biurokratinių formalumų, ir dėl požiūrio į dykai gaunamus pinigus. Klaipėdiečių 44 projektams gali būti skirta iki 7,5 mln. litų.
„Vilniaus diena“
Apgaulė su E prieskoniu
Nors pokštauti ir meluoti priimta tik balandžio 1-ąją, kai kuriems gamintojams tai nė motais. Jie tai daro visus metus – išraiškingais užrašais ant produktų pakuočių pirkėjus bandydami įtikinti, kad jų gaminiuose nėra konservantų ar kitų priedų.
Nuo balandžio 15-osios prekybos centruose prekiauti tokiais užrašais paženklintais produktais bus uždrausta, jeigu nebus pateikti laboratoriniai tyrimai.
Tačiau verslininkai įsitikinę, kad nauja tvarka gerokai apsunkins jų darbą, o vartotojai iš to negaus jokios naudos. Priešingai, dėl papildomų laboratorinių tyrimų, už kuriuos gamintojai turės susimokėti, gali išaugti ir produkcijos kainos jos pardavimo vietose.
