(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Bankai siūlo piktybiškai nemokėti
Kai kuriems su finansiniais sunkumais susidūrusiems būsto paskolų gavėjams, apsidraudusiems valstybės kontroliuojamoje įmonėje „Būsto paskolų draudimas“ (BPD) bankai iškart siūlo sprendimą – tapti nemokiems, nes tuomet už skolininką mokėtų draudikas.
Klaipėdiečių šeima, prieš ketverius metus paėmusi paskolą būstui „Swedbank“ ir apdraudusi ją BPD, vienam iš šeimos narių netekus darbo, kreipėsi į banką, kad šis bent keletui mėnesių atidėtų įmokų mokėjimą. Tačiau banko vadybininkai nesiėmė ieškoti abiem pusėms naudingo sprendimo, o iš karto panoro įjungti trečiąją šalį – draudikus.
„Mums banke pasakė, kad mes jiems turime piktybiškai nemokėti pinigų, vėluoti bent 30 d., tada bankas siųs skundą į draudimo bendrovę, o mes gausime laišką, kad esame nemokūs. Tada BPD pradės svarstyti, ar mes tikrai nemokūs, reikalaus pažymų, kiek kas uždirba, kokios mūsų pajamos. Jei BPD už mus metus ir mokėtų įmokas bankui, tai mes jiems būsime įsipareigoję per 10 metų gražinti visą sumą, kurią BPD sumokėjo bankui, ir 2,5 proc . palūkanų“, – apie pasiūlytą scenarijų „Verslo žinioms“ pasakojo klaipėdietė.
Marijus Jūris Mikalauskas, BPD direktorius, tokiais bankų veiksmais labai nesistebi ir jų nevadina kraštutine priemone, juolab kad klientams tokia veiksmų eiga finansiškai nėra skausmingiausia.
Rizika biudžetui
Finansų ministerijos siūlymą atsisakyti kasos aparatų privalomos priežiūros jų naudotojai sveikina, o kasos aparatus tvarkantis verslas šio žingsnio padarinius prilygina suirutei. Ministerija siūlo nuo lapkričio 1 d. uždrausti naudoti nefiskalinius kasos aparatus, tačiau bus panaikinta kasos aparatų profilaktinės priežiūros prievolė.
Kadangi vieno kasos aparato profilaktinė priežiūra kainuoja vidutiniškai apie 150 Lt, o Lietuvoje įregistruota apie 74 tūkst. kasos aparatų, verslui ši prievolė kasmet kainuoja po 11 mln. Lt.
Tačiau Viktoras Kasakaitis, kasos aparatų prekyba bei jų priežiūra užsiimančios „UCS Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, įspėja: žengdama tokį žingsnį Vyriausybė rizikuoja netekti apie 50 mln. Lt.
„Per metus maždaug 1 proc. naudojamų kasos aparatų genda. Dėl 1 proc. gedimų, turint galvoje vien šalies mažmeninės prekybos įmonių apyvartą, per metus biudžetui gresia netekti apie 50 mln. litų“, – skaičiuoja V. Kasakaitis.
„Lietuvos rytas“
Nemokiai įmonei – ultimatumas
Išsikraustyti per savaitę. Tokį ultimatumą atliekų perdirbimo gamyklos „PET Group“ savininkai išgirdo iš „Swedbank lizingo”, kuriam priklauso patalpos, atstovai.
„PET Group” nemoka jokių mokesčių – nei už vandenį, nei už nuomą. O skolos sparčiai auga. Mes nenorime dėl to patirti nuostolių, todėl atvykome perimti patalpų raktus”, – pareiškė „Swedbank lizingo” atstovas Rolandas Pocius.
„Išperkamosios nuomos bendrovė pareikalavo per savaitę iškraustyti visą gamyklą. Argi tai įmanoma? Tai primena sovietmečio represijas. Išmontuoti visus įrenginius reikia mažiausiai pusmečio. O mes juk sėkmingai veikiame”, – piktinosi įmonės direktoriaus pavaduotojas Arūnas Mažeika.
Baltarusiai neparduos degalų lietuviams?
Baltarusiai ketina riboti degalų pardavimą užsieniečiams, nes dabar lietuviai ir latviai perka degalus, kurie dotuojami iš biudžeto. Dėl to esą kenčia visa šalies ekonomika. Prekybą pasienio degalinėse, kurių apyvarta, baltarusių skaičiavimais, per sausį ir vasarį ūgtelėjo 50 proc.
Kaip „Lietuvos rytui” teigė Baltarusijos naftos perdirbimo ir tiekimo įmones kontroliuojančios valstybinės įmonės „Belneftechim” atstovė Marina Kostiučenko, kol kas tebesvarstomos įvairūs prekybos ribojimo būdai.
„Tai gali būti ir pirkimo limitų įvedimas, ir išvežimo kontrolė, kitokie būdai. Sunku spėlioti, kol galutinai neapsispręsta”, – minėjo atstovė.
Šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje yra 85 proc. didesnė negu Baltarusijoje, benzino – 61 proc.
„Lietuvos žinios“
Vyriausybės užduotys – jau matytos
Preliminariame Vyriausybės veiklos 2012-aisiais prioritetų sąraše keliami ir kelerius metus nesikeičiantys tikslai.
Kitąmet, kaip ir šiemet bei pernai, Vyriausybė ketina grumtis su nedarbu, išlaikyti finansinį stabilumą ir žaboti valstybės skolos augimą. Žadama didinti energetinę nepriklausomybę, kovoti su korupcija ir stengtis, kad Lietuvos žmonės gautų kuo geresnes viešąsias paslaugas.
Daugiausia dėmesio norima skirti naujoms darbo vietoms ir verslui palankesnei aplinkai kurti.
Vertindamas 2010 metų Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimą, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad pavyko ne viskas. „Tačiau didžioji dalis darbų buvo padaryta“, – tikino jis.
Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys laikosi priešingos nuomonės. Esą ministrų kabineto kelerius metus vis dėliojami prioritetai labai gražūs, bet vangiai įgyvendinami: „Daug kalbama, bet mažai pavyksta padaryti. Nesugebant pasiekti rezultatų braižomos įvairios strategijos. Tai betikslis biurokratinis darbas“.
Ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, vieni iššūkiai, pavyzdžiui, viešųjų finansų stabilizavimas, efektyviai sprendžiami. Tačiau kitiems, tarp jų nedarbui mažinti, trūksta valios.
„Vilniaus diena“
Įspėja apie brangsiančias padangas
Šiemet skelbiama, kad padangos brangs, tačia kai kurie tiekėjai ramina ir žada, jog kainos nekils. Natūralios gumos kainos viršija visų laikų rekordus.
Pernai šios žaliavos kainos šoktelėjo 50 proc., o nuo šių metų pradžios – dar maždaug 20 proc. Tai turi įtakos ir padangų kainai.
