(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Metas investuoti
Ekonomika šiemet tikrai augs, o kiek tiksliai, parodys tik laikas. Įmonėms dabar svarbiausia investuoti į tai, kas ateityje kurs pridedamąją vertę arba mažins sąnaudas, pavyzdžiui, į energetikos projektus. Tačiau nederėtų kreipti lėšų į tokią veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su pagrindine įmonės veikla, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
„Praktika rodo, kad pirmieji metai po krizės gali būti lemiami, suteikiantys daugiau galimybių, tad įmonės turėtų atsikratyti nuogąstavimų dėl ateities ir drąsiau imtis įgyvendinti investicinius projektus“, – ragina Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas.
Pasak ekonomisto, svarbus veiksnys yra darbuotojų lojalumas, tad nederėtų delsti, o tegul ir avansu padidinti atlyginimus ir taip apsaugoti kolektyvą nuo išsibėgiojimo į užsienį ar konkurentų įmones. Tai daug racionaliau nei švaistyti lėšas priimant ir atleidžiant vis naujus žmones. Taip pat, anot jo, nereikėtų pamiršti, kad darbuotojų motyvaciją gali pakelti ne tik pinigai.
„Visoms nebūtinoms išlaidoms, visoms šventėms ir puotoms tikrai ne laikas – tai bus galima daryti po keleto metų“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Nori perdalyti chemikalų ir trąšų rinką
Ūkininkams trąšas bei chemikalus tiekiančios įmonės – „KG Group“ ir „Agrokoncernas“ – paskelbė, kad planuoja išplėsti savo rinkos dalį ir galbūt ant Lietuvos dirvožemių vietos liks ne visiems iki tol buvusiems rinkos lyderiams.
„Šiemet norime užvaldyti iki 15 proc. žemės ūkio chemikalų rinkos. Esame perdirbėjai, planuojame pradėti eksportuoti javus ir tikimės, kad galėsime palyginti lengvai įeiti į rinką naudodami prekinius kreditus. Už trąšas ir chemikalus ūkininkai galės atsiskaityti derliumi“, – pasakoja Tautvydas Barštys, „KG Group“ vadovas. Jo skaičiavimais, „KG Group“ prekybos chemikalais padalinys, nors įsteigtas tik pernai, 2011 m. pasieks 200 mln. litų apyvartą.
„Pesticidų rinkoje prasideda drastiški pokyčiai. Manau, „Litagros“, kuri buvo viena iš lyderių, dalis mažės. Be to, ji prarado dalį patrauklių produktų“, – dėsto Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ prezidentas.
„Lietuvos rytas“
Nesiseka parduoti taršos leidimų
Mokyklos ir ligoninės greičiausiai liks nerenovuotos, nes Lietuvai nepavyksta parduoti perteklinių oro taršos leidimų. Pastangos iš to surinkti planuotus pusę milijardo litų kol kas bevaisės, nors Latvija ir Estija sėkmingai pardavinėja savo leidimus.
„Tai iš tiesų sunkiai pasiekiama, nes pasaulyje įvyksta nedaug pardavimo sandorių. Sunku pasakyti, kodėl biudžete numatyta iš to gauti net 500 milijonų litų”, – pripažįsta ir prekybos taršos leidimais vyriausioji derybininkė, aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė.
Nors Lietuva jau kelerius metus gali prekiauti oro taršos leidimais tarptautinėje rinkoje, kol kas šalis nesurado nė vieno pirkėjo. Tuo tarpu estai teigia jau sutarę su japonų korporacija „Mitsubishi” mainyti 10 milijonų vienetų taršos leidimų į 507 naujus elektromobilius. Jie bus perduoti šalies specialiosioms tarnyboms. Dalį perteklinių taršos leidimų sėkmingai pardavė ir latviai, čekai, ukrainiečiai, kai kurios Vakarų valstybės.
Viešbučiai dirbs kartu
Trys viešbučiai, siekiantys, kad Baltijos šalyse daugėtų turtingų turistų, nutarė atvykėliams siūlyti bendras paslaugas: pasirūpins nakvyne visose trijose Baltijos šalyse, automobilio nuoma, patars, ką dar aplankyti.
Šią paslaugą užsienio turistams siūlys tarptautinei viešbučių ir restoranų asociacijai „Relais & Chateaux” priklausantys Vilniaus „Stikliai”, Talino „The Three Sisters” ir Rygos „Gallery Park Hotel” viešbučiai.
„Lietuvos žinios“
Iš naujo įvertino turtą
Registrų centro atlikto vertinimo duomenimis, bendra šalies nekilnojamojo turto vertė sumažėjo, tačiau kai kurie atskirti objektai įvertinti daugiau, todėl verslininkai nuo šiol turės mokėti didesnį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Šalies NT šiuo metu vertas 240,727 mlrd. litų, t. y. 10 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Žemės sklypų bendra vertė per metus sumažėjo 18,9 proc. – iki 64,671 mlrd. litų, pastatų vertė – 10,8 proc., iki 75,234 mlrd. litų, butų vertė – 4,8 proc., iki 65,621 mlrd. litų, kitų patalpų vertė -10,5 proc., iki 12,578 mlrd. litų. Per metus padidėjo tik kitų statinių vertė – ji išaugo 9,7 proc., iki 22,624 mlrd. litų.
Masinį NT vertinimą, per kurį nustatoma turto vidutinė rinkos vertė ir sudaromi šalies NT verčių žemėlapiai, RC valstybės užsakymu atlieka kasmet. Tačiau NT mokesčio bazė keičiama rečiau, bet ne rečiau nei kas penkeri metais.
Iki šių metų pradžios šalyje galiojo 2006 metais nustatyta mokestinė bazė, todėl NT mokestis buvo skaičiuojamas pagal tų metų pradžioje įsigaliojusias RC nustatytas vertes. Suėjus maksimaliam nustatytam penkerių metų terminui, nuo šių metų pradžios NT mokestis bus apskaičiuojamas pagal naujas vertes.
„Vilniaus diena“
Šešėliai turgavietėje
Sostinės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai praėjusią savaitę Kalvarijų turgavietėje atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad 162-ose prekyvietėse nė vienas iš prekiautojų nebuvo sumokėjęs nustatyto rinkliavos mokesčio. Tai reiškia, kad arba niekas net nerinko iš prekybininkų mokesčių, arba mokesčiai surenkami, bet oficialios kasos nepasiekia.
Mokesčius iš prekybininkų surinkti turintys turgaus darbuotojai ryte apsilankiusiems tikrintojams aiškinosi,kad jie rinkliavą iš prekybininkų renka 11–13 val.
Tačiau savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas tokiu pasiaiškinimu netiki: „Pagrindinė prekyba turguje vyksta 6–10 val. O 13 val. ten jau nieko nebebūna.“
