(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Miestai – be veido
Architektai ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovių atstovai ragina miestų plėtrai užveržti tokį pat taupymo diržą, kokį Vyriausybė užmetė šalies finansams.
„Visuomenę gąsdina miestų tankinimo baubas – visi klykia, kad greta jo niekas nestatytų namo, bet visi nori labai mažai mokėti už šildymą ir už troleibuso bilietėlį. O kiek mes pasiryžę miestus plėsti ir kiek juos tankinti – atsakymo nėra“, – Aplinkos ministerijos parengtu Lietuvos urbanistinės politikos krypčių projektu stebisi Mindaugas Pakalnis, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius, pabrėžia: užtenka miestams augti į plotį, laikas išnaudoti vidines miestų plėtros galimybes.
Už viešuosius pirkimus turėtų atsakyti vadovas
Naujasis ūkio ministras Rimantas Žylius žada neatsitraukti toliau skaidrinant viešuosius pirkimus ir kalba, kad už juos turi būti atsakingas perkančiosios įstaigos vadovas..
„Daug daugiau dėmesio skirsime gaudyti ne pavienius atvejus, o kurti kontrolės sistemą. Yra gairės, kokia turi būti viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistema. Užtikrinsime, kad Viešųjų pirkimų tarnyba šalia visų dabar jos skelbiamų išvadų apie vieną ar kitą pirkimą darytų dar vieną – atsakytų į klausimą, ar įstaigos vadovybė kontroliuoja viešųjų pirkimų procesą. Lygiai taip pat, kaip vadovas šiandien yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, to paties norime pasiekti su viešaisiais pirkimais. Kad ne komisijos pirmininkas, ne komisija, o įstaigos vadovas būtų už juos atsakingas|“, – interbiu „Verslo žinioms“ kalbėjo R. Žylius.
Jam taip pat kyla abejonių dėl siūlymų atimti Viešųjų pirkimų tarnybą iš Ūkio ministerijos ir pakišti po Vyriausybės arba po Seimo sparnu: „Vyriausybė įsipareigojusi padaryti daug sprendimų viešuosiuose pirkimuose, ir tam ji turi turėti įrankius. Kontrolės funkcija galėti būti daugiau nepriklausoma, bet kitos išvardytos funkcijos turėtų priklausyti Ūkio ministerijos pavaldumui“.
„Lietuvos rytas“
Vadovai bijo įsipareigoti
Atsigaunant pasaulio ekonomikai, įmonėse ima trūkti prieš kelerius metus atleistų darbuotojų. Darbdaviai ieško naujų, tačiau dažnai jiems siūlo tik trumpalaikes sutartis. Amerikiečiai jau įprato, kad nauji darbai tarsi maisto produktai gali turėti galiojimo laiką.
„Trumpalaikių darbų visada daugėja po krizių. Darbdaviai nori samdyti neįsipareigodami ir tik tada, kai reikalai tampa stabilūs, sugrįžta prie įprastų įdarbinimo sąlygų”, – kalbėjo Masačusetso technologijos instituto ekonomistas Davidas Autoras.
Lietuvos darbdaviai taip pat neskuba įdarbinti ilgam. Šiemet per sausį ir vasarį buvo sudaryta 82 proc. daugiau terminuotųjų darbo sutarčių nei pernai tuo pat metu.
Idėjų autoriai paramos ieško užsieyje
Jauni, neseniai universitetus baigę ir idėjų nestokojantys žmonės bando įsitvirtinti užsienyje.
„Jei atsiras investuotojų Lietuvoje, tikrai grįšime namo”, – pažadėjo šiuo metu Didžiojoje Britanijoje besidarbuojantis informacinių technologijų įmonės „ImpressPages” direktorius Mangirdas Skripka.
Jis ir dar pora įmonėje dirbančių jaunuolių vos prieš keletą savaičių įsikūrė verslo ir inovacijų centre Sanderlande. Į šį miestą jie pateko ieškodami investicijų į sukurtą produktą.
„Lietuvos žinios“
Abejonės dėl žaliosios energijos
Pernai birželį priimtoje Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros strategijoje numatoma sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje ir nurodoma, kad šaliai numatyti rodikliai 2020 metais 23 proc. visos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus įgyvendinti ir netgi viršyti.
Strategijoje teigiama, kad bendras galutinės energijos vartojimas 2020 metais sieks 6,14-6,41 mln. tonų naftos ekvivalento (tne), iš šio kiekio 1,48 mln. tne bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tai ir yra Europos Sąjungos (ES) reikalaujamas rodiklis.
Specialistai ir ekspertai, skirtingai nei Energetikos ministerijos valdininkai, neguldo galvų, kad ES reikalaujamus tikslus pavyks įgyvendinti. Martynas Nagevičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas, prognozuoja kur kas mažesnius skaičius: jeigu išliktų dabartinės AEI skatinimo tendencijos, po devynerių metų iš AEI būtų pagaminta tik 1-1,1 mln. tne.
