(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Investicijas vilioja tik popieriuje
Bene visos šalies savivaldybės deklaruoja laukiančios privataus verslo iniciatyvų ir investicijų, tačiau realių pastangų pritraukti įmones ir skatinti jų plėtrą pasigendama.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, pažymi, kad konkurencijos tarp savivaldybių siekiant pritraukti investicijų šiuo metu Lietuvoje beveik nėra.
„Sukuriamas koks nors planelis, išleidžiama brošiūra, o jei iš tiesų aš, kaip verslininkas, noriu investuoti toje savivaldybėje, turiu eiti per milijoną durų ir niekas ten į mane nežiūri, nebent aš investuočiau milijardą ir pats meras ta investicija būtų suinteresuotas“, – tokią padėtį daugelyje savivaldybių mato S. Besagirskas.
Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, sako, kad teoriškai kiekviena savivaldybė turi būti suinteresuota, kad į jos teritoriją ateitų daugiau investicijų, tačiau savivaldybės iš tiesų konkuruoja tik iš dalies.
Draudimui nuolaidų nežada
Kaip ir kasmet pavasarį, privalomojo transporto priemonių draudimo paslaugas teikiančios bendrovės pasistumdys dėl balandį ar gegužę sutartis atnaujinančių klientų. Tačiau ankstesniais metais apčiuopiamomis nuolaidomis lepinę draudikai šiemet nelinkę švaistytis, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Kęstutis Motiejūnas, „Gjensidige Baltic“ (GB) Lietuvos filialo generalinis direktorius, pažymi, kad, palyginti su tuo, kas darėsi prieš 5–6 metus, jau net nebereikia kalbėti apie pavasarinį bumą, šis žodis nebetinka – balandį ir gegužę draudžiasi vis mažiau.
Jam pritaria Gintaras Markevičius, BTA filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas. Jis pažymi, kad per pastaruosius beveik 10 metų klientai pasiskirstė gana tolygiai, todėl ir ypatingų skirtumų tam tikrais mėnesiais nebeliko.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas nuo 2002 m. balandžio 1 d., tad nuo to laiko kasmet būtent balandį ir gegužę draudikai susigrumdavo dėl naujus draudimo polisus įsigyjančių klientų. Šiems kaina svarbiausia, tad tuos kelis mėnesius draudikai buvo linkę vilioti nuolaidomis, jas teikti pradėdavo kovą.
„Lietuvos rytas“
Skolina skolininkams
Kai kurie verslininkai nusprendė pagelbėti į užburtą ratą patekusiems skolininkams. Žinoma, ne už dyką. Tiesa, skolininkai kruopščiai atsirenkami: perfinansuojamos tų žmonių, kurie turi užnugarį – nekilnojamojo turto arba tokio turto turinčių ir pagelbėti norinčių giminaičių, skolos.
Pavyzdžiui, Vilniaus kredito unija skelbiasi sumokanti greitųjų kreditų bendrovėms ir sudaranti prasiskolinusiems skolos grąžinimo grafiką.
Valdžiai – dosnumo priepuolis
Investuoji 15 milijonų, o iš mokesčių mokėtojų atgauni 75 milijonus litų. Kadenciją baigianti Šiaulių valdžia skubina patvirtinti projektus, kurie ketvirčiui amžiaus taptų girnapuse po prasiskolinusio miesto kaklu.
Valdžios ir privataus verslo partneryste dangstomus socialinio būsto ir dengto futbolo stadiono projektus Šiaulių miesto valdžia skuba patvirtinti paskutiniame šios kadencijos tarybos posėdyje. Už šiuos du projektus iš mokesčių mokėtojų kišenės ruošiamasi pakloti beveik 123 milijonus litų.
Tiesa, tokios sumos skolų slegiamas miestas neturi, bet rasta išeitis: pasinaudoti valdžios ir verslo partneryste ir pinigus išmokėti per 25 metus. Per tą laiką projektas gerokai pabrangtų.
„Lietuvos žinios“
Požeminės dujų saugyklos projektas įstrigo
Požeminės gamtinių dujų saugyklos Syderiuose įrengimo galimybes valdžia žadėjo išanalizuoti dar pernai, o šių metų pradžioje turėjo prasidėti saugyklos projektavimo darbai. Tačiau tyrimų išvados iki šiol neišvydo dienos šviesos.
Informaciją, kokie yra pernai Syderiuose (vietovė Telšių rajone) vykdytų geologinių tyrimų rezultatai, juos užsakiusi Energetikos ministerija dar tik žada pateikti.
Iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuoti tyrimai, turintys išaiškinti, ar Syderių geologinė struktūra tinkama dujoms saugoti, Telšių rajone vyko pernai vasarą ir rudenį. Jų rezultatai turi parodyti, ar verta imtis tolesnių darbų – rengti detalų saugyklos projektą, apimantį ir ekonominę finansinę analizę, ir verslo modelį, t. y. apibrėžiantį, kas ir kokiomis sąlygomis finansuotų projektą.
„Vilniaus diena“
Apskundė aplinkos ministrą
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas apskųstas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Įtariama, kad jis galėjo proteguoti savo buvusią darbovietę.
Į VTEK dėl įtariamo ministro interesų konflikto kreipėsi suomių kapitalo nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Olinda“. Šios bendrovės atstovai mano, jog G. Kazlauskas daro spaudimą, kad būtų priimti jo buvusiai darbovietei,
statybų bendrovei „Merko statyba“, naudingi sprendimai.
Anot „Olindos“ advokato, keisti sutapimai pasipylė po to, kai „Olinda“ susipyko su „Merko statyba“ dėl prekybos centro statybų projekto sostinėje, Pavilnionių gatvėje.
