(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Bedarbiai neverti investicijų
Pernai tvirtindamas šių metų biudžetą Seimas sutaupė apie 750 tūkstančių litų, kurie nebuvo skirti Garantinio fondo (GF) išmokoms kompiuterizuoti. Tai reiškia, kad beveik 70 mln. Lt išmokų laukiantys buvę bankrutavusių įmonių darbuotojai tų išmokų lauks ilgiau – kol fondo administratoriai jas apskaičiuos skaitliukais ir pieštukais.
Rimantas Žylius, ūkio viceministras ir GF tarybos pirmininkas, politiniu požiūriu jau yra apkaltintas pastangomis finansuoti Garantinio fondo kompiuterizavimą. Nors viceministras rėžia tiesiai – fondas dirba XIX amžiaus sąlygomis.
Praėjusių metų GF veiklos ataskaitoje teigiama, kad pernai per 8 mėnesius vidutiniškai 8,5 etato dirbusių žmonių išnagrinėjo maždaug 100 paraiškų. Palyginimui – Įmonių bankroto valdymo departamente tokį patį paraiškų kiekį išnagrinėja perpus mažiau darbuotojų. GF tarybos nariai tikina, kad fondo administravimą brangina pernelyg sudėtingas išmokų skaičiavimas.
Dalis „Švyturio“ perkelta į Uteną
„Švyturys-Utenos alus“ dalį įrenginių iš Klaipėdos perkelia į Uteną ir teigia, kad dėl to gamybos apimtis nenukentės, o gamyba uostamiestyje bus toliau tęsiama. Profesinė sąjunga sunerimo, kad ilgainiui Klaipėdoje apskritai gali nebelikti seniausios, miesto simboliu tapusios, alaus daryklos.
Vakar uostamiesčio alaus darykloje buvo išmontuotos keturios talpyklos, kurios bus panaudotos gamybos procese Utenoje. Raimondas Tamošauskas, AB „Švyturys“ profesinės sąjungos pirmininkas, nuogąstauja, kad išmontavus dalį įrenginių vargiai gamyba Klaipėdoje bus plėtojama tokia apimtimi, kaip iki šiol.
„Švyturio“ gamybos procesui šis perkėlimas neturi jokios įtakos ir nesumažins verdamo alaus kiekių, kurie šiemet, palyginti su pernai, net didėja. Nė vienas gamybos padalinys „Švyturio“ darykloje nėra uždaromas“, – aiškina Dainius Smailys, „Švyturio-Utenos alaus“ korporatyvinių reikalų direktorius.
„Lietuvos rytas“
Vietoj vieno krematoriumo – du
Pirmasis Lietuvoje krematoriumas Kėdainiuose turėjo pradėti veikti dar pernai. Tačiau jo statyba kol kas įstrigo – krematoriumas turėtų pradėti veikti po pusmečio. Tuo tarpu kita įmonė jau ketina statyti panašų įrenginį Vilniuje – kone sostinės centre.
Olandų gatvėje esančiuose Vilniaus laidojimo rūmuose, kurių renovavimo darbai prasidės jau netrukus, krematoriumas gali pradėti veikti rudenį.
„Kol kas tik svarstome galimybę įrengti vieną kremavimo liniją. Atliekame poveikio aplinkai ir kitus reikiamus tyrimus, skaičiuojame, ar tikrai verta investuoti į tokį projektą. Jei nutarsime teikti kremavimo paslaugas, pakaks apie 3 mln. litų investicijų įrangai įsigyti ir sumontuoti. Tokios lėšos turėtų atsipirkti per 3–4 metus. Jei nutarsime imtis šio reikalo, krematoriumas gali pradėti veikti jau rudenį”, – sakė Vilniaus laidojimo rūmų direktorius Vitalijus Gasperovičius.
Įspėja dėl šiukšlių jūros pajūryje
Palangai iškilo grėsmė, kad vasaros sezono metu miestą puoš neišvežti šiukšlių konteineriai, o svečiams bus siūlomi nesutvarkyti paplūdimiai. Mat nuo gegužės paprasčiausiai nebus kam to daryti.
Šiuo metu tvarką kurorte prižiūri prieš trejus metus konkursą laimėjusi miesto bendrovė „Palangos komunalinis ūkis”. Tačiau savivaldybės sutartis su įmone baigiasi gegužės 1 dieną, o naujo konkurso teikti miesto tvarkymo paslaugas nėra paskelbta iki šiol.
Trejus metus Palangai tvarkyti iš miesto biudžeto numatyta skirti maždaug 22 milijonus litų. Dėl to būtina skelbti tarptautinį konkursą, kuris trunka mažiausiai 3 mėnesius.
„Lietuvos žinios“
Brangsta dujos
Gamtinių dujų kaina didiesiems Lietuvos vartotojams – šilumos gamybos ir kitoms įmonėms – vasarį padidėjo 2 proc., o kovą šoktelėjo daugiau kaip 4,5 procento.
Kaip pranešė „Lietuvos dujos“, didiesiems krašto vartotojams gamtinės dujos vasarį pabrango 19 litų – iki 958 litų už tūkstantį kubinių metrų. Sausį dujų kaina laisviesiems vartotojams buvo sumažėjusi 0,8 proc., arba 8 litais, – iki 939 litų už tūkstantį kubinių metrų.
„Lietuvos dujos“ teigia, jog dujų kaina pakilo dėl staigaus naftos ir jos produktų brangimo tarptautinėse rinkose.
„Vilniaus diena“
Turistų ieškos „Facebook“ tinkle
Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nutarė turistus į Lietuvą vilioti per „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus. Paskelbtas viešojo pirkimo konkursas, šios paslaugos valstybei gali kainuoti iki 580 tūkst. litų. Anot rinkos dalyvių, ši suma gali būti keturissyk didesnė už rinkos kainą.
„Už tokią sumą galėtume padaryti tris ar keturis stambius metinius projektus“, – dienraščiui sakė Laurynas Pocius,
interneto rinkodaros paslaugas teikiančios bendrovės „Prieskoniai verslui“ rinkodaros vadovas.
Tačiau tiek „Prieskoniai verslui“, tiek daugelis kitų socialiniuose tinkluose savo klientus reklamuojančių įmonių
VTD konkurse dalyvauti negali. Mat konkurso reikalavimai joms yra per kietas riešutas.
Anot VTD direktoriaus pavaduotojo Juozo Ragucko, VTD siekia ne viešinimo per „Facebook“ projekto, o kur kas daugiau. Esą norima sukurti didelį ir efektyvų Lietuvos turizmo viešinimo projektą, tad tokie reikalavimai, kaip
aukštos kvalifikacijos IT specialistų būrys, yra savaime suprantami.
Šiuo metu pirkimo procedūros sustabdytas – laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų.
