(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Gali brangti draudimas
Žemės drebėjimų, cunamių ir potvynių iškankinti draudikai svarsto, ar verta didinti draudimo įkainius. Jei tai padarys perdraudimo bendrovės, šios paslaugos gali brangti ir Lietuvoje, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
Skaičiuojama, kad žemės drebėjimo ir po jo atūžusio cunamio Japonijoje padaryta žala draudikams kainuos apie 35 mlrd. JAV dolerių. Tačiau tai – tik dalis nuostolių, kuriuos šiemet jiems teks atlyginti. Praėjusių metų gruodį potvyniai nusiaubė Australijos Kvinslando valstiją. Vasario pabaigoje nugriaudėjo žemės drebėjimas Naujojoje Zelandijoje. O po keleto dienų – kovo pradžioje – smarkus, maždaug 6,2 balo žemės drebėjimas supurtė Čilės šiaurinę dalį. Prie bendros sumos prisidės ir neramumų Afrikoje ir Artimųjų Rytų regione sukelti nuostoliai.
„Draudimo įmokų brangimą pirmiausia gali pajusti tie klientai, kuriems reikia didelių draudimo sumų – pramonės stambios įmonės, prekybos centrai, sandėliai, naftos terminalai, telekomunikacijų įmonės, nes norėdami apdrausti tokius klientus draudikai pasitelkia daug perdraudimo pajėgumų. O perdraudikų galimybės ateinančius metus bus gerokai apribotos, jie rinksis tik patraukliausią riziką, kai tarifai yra adekvatūs žalai“, – teigė Julius Kondratas, „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius.
Spaudžia lizingo bendroves
Praėjusių metų pabaigoje parlamentarai įstatymu įtvirtino griežtesnį vartojimo kreditų – taip pat ir greitųjų – išdavimo reguliavimą. Tačiau naujasis įstatymas privertė sunerimti ir išperkamosios nuomos paslaugas teikiančias bendroves, kurios jau perspėjo savo potencialius klientus, kad sąlygos perkant, pavyzdžiui, automobilį gali sugriežtėti, todėl patarė paskubėti sudaryti išperkamosios nuomos sutartį iki naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos – balandžio 1 d.
Išperkamosios nuomos paslaugas teikiančioms bendrovėms nerimą kelia suteikta galimybė vartotojui per 14 d. atsisakyti kredito sutarties ir be įsipareigojimų atsikratyti prekės, pavyzdžiui, automobilio.
„Yra daugybė klausimų, į kuriuos nėra aiškių atsakymų. Įstatymas daugelyje vietų yra dviprasmiškas, galima traktuoti ir vienaip, ir kitaip. Įdomiausia, kad įstatymo autorė – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat nepajėgė atsakyti į mūsų siųstus klausimus. Padėtis prieštaringa – autoriai negali pateikti išaiškinimo apie savo kūrinį, tačiau turėsime juo vadovautis, o nuo balandžio 1 d. ta pati tarnyba galės mus bausti, kad ne taip pasielgėme“, – stebisi Aurelijus Šveikauskas, „Snoro lizingo“ generalinis direktorius.
„Lietuvos rytas“
Degalai pinga, bet vangiai
Krintanti naftos kaina ir įmonę „Orlen Lietuva” verčia piginti benziną. Nuo kovo 8-osios didmeninė jo kaina nukrito apie 9 centus už litrą, bet degalinėse skaičiai taip sparčiai nemažėja.
Vakar populiariausio benzino litras kainavo apie 4,58 lito – 3–4 centais mažiau nei prieš savaitę.
„Kainas mes taip pat mažiname. Vėluojame gal kokią dieną, bet tikrai ne daugiau”, – sakė bendrovės „Lukoil Baltija” regiono mažmeninės prekybos vadovas Romas Turlinskas.
Pasak jo, didmenininkai kainos vidurkį mažmenininkams suformuoja mėnesio pabaigoje. „Todėl reaguoti kas valandą į pasaulinės naftos kainos pokyčius nelogiška. Žinoma, stebime įmonės „Orlen Lietuva” skelbiamas kainas ir į jas reaguojame”, – pridūrė R.Turlinskas.
Paskolos litais bus pigesnės nei eurais?
„Swedbank” kapitalų rinkų padalinio vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas teigia, kad tarpbankinių paskolų litais VILIBOR 6 mėnesių trukmės palūkanos gali nukristi žemiau EURIBOR palūkanų vėliausiai antrąjį metų pusmetį, o galbūt ir greičiau.
Pasak T.Andrejausko, litą galima laikyti mažiau patikima valiuta nei eurą, tad ir palūkanos turėtų būti didesnės. Bet Lietuvoje susidarė išskirtinės sąlygos.
Mat šalies komerciniai bankai turi itin daug litų, kuriuos norėtų paskolinti. Jei palūkanos litais kristų, skolintis litais, o ne eurais būtų daug paprasčiau.
Be to, Lietuvos bankai daugiau kaip du trečdalius paskolų išdavę eurais, bet daugiau kaip du trečdalius indėlių turi litais. O indėliai tampa vis svarbesniu bankų pragyvenimo šaltiniu.
„Jei lito kursas yra stabilus, palūkanos nebūtinai turi būti didesnės nei paėmus paskolą eurais. Jų dydis tuomet priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Jei litų pasiūla yra labai didelė, jų skolinimo kaina turi kristi”, – sakė T.Andrejauskas.
Tiesa, kitų bankų analitikai yra kiek skeptiškesni. „Teoriškai viskas įmanoma. Bet istorijoje taip dar nėra buvę. Skolintis litais turi būti brangiau dėl didesnės Lietuvos rizikos, palyginti su euro zona”, – sakė Gvidas Grinkas, „UniCredit” iždo prekybos ir likvidumo valdymo grupės vadovas.
„Vilniaus diena“
Lizingo praradimai
Išperkamosios nuomos rinka traukiasi, o klientų skolos tebeauga. Šiuo metu lizingo bendrovėms apie 70 tūkst. gyventojų delsia sumokėti 262 mln. litų, prieš metus – 209,4 mln. litų.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dešimties Lietuvoje veikiančių išperkamosios nuomos bendrovių bendras lizingo portfelis praėjusių metų pabaigoje buvo 6,012 mlrd. litų – 22,7 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje, kai jis siekė 7,776 mln. litų. O vartotojiškas lizingas smuko 33,9 proc., iki 115,5 mln. litų, ir sudarė 1,9 proc. bendro lizingo portfelio.
