(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Krizė baigėsi, milijonai – vėjams
Socialiai remtiniems užsimota subsidijuoti 90% prieigos prie plačiajuosčio ryšio interneto įrengimo darbų ir vienerius metus – pusę abonentinio mokesčio, nors verslininkai ir ekonomistai abejoja, ar tam skirtų 110 mln. Lt nebūtų galima panaudoti efektyviau.
Vyriausybę netrukus turėtų pasiekti Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimo projektas „Dėl Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros panaudojimo skatinimo principų aprašo patvirtinimo“, kuris sudarys galimybę mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams iš interneto paslaugų teikėjų sąrašo pasirinkti paslaugos teikėją, kuris teiks prieigos prie plačiajuosčio ryšio interneto ir plačiajuosčio ryšio interneto paslaugas. Už šias paslaugas bus iš dalies kompensuojama.
Gytis Liaugminas, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius, aiškina, kad pretenduoti į kompensacijas galėtų apie 358 tūkst. šeimų – būtent tiek Lietuvoje yra namų ūkių, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenka iki 525 Lt pajamų. Tokios šeimos galės susirasti interneto teikėją – šiuo metu jų yra apie 110. Sudarius sutartį ir atnešus ją į savivaldybę šeimai bus išmokėta kompensacija. Pretenduoti į kompensaciją šeimos galės vieną kartą per penkerius metus.
Nerius Jasinavičius, konsultacinės bendrovės „TOC sprendimai“ direktorius, pripažįsta sunkiai suvokiantis, kam reikia sunkiai besiverčiantiems žmonėms kompensuoti internetą, jei jiems sunku įsigyti kompiuterį.
Vyriausybė: dujų sektoriuje nacionalizacijos nebus
Valdantieji užsimena neskubėsią priimti dujų sektorių reformuojančių įstatymų, nors Lietuva vėluoja įteisinti ES III energetikos paketą.
Vilniuje ir Briuselyje Lietuvos vardu pristatydama nacionalinę ES III energetikos paketo įgyvendinimo versiją, Vyriausybė mojuoja korta, kurios rankose formaliai dar neturi.
Vyriausybės pasirinktas magistralinių dujotakių atskyrimo iš AB „Lietuvos dujos“ modelis, kurį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pernai spėjo pakrikštyti „apiplėšimu“, o ES pareigūnai ir Vakarų žiniasklaida vadina „radikaliausiu III paketo įgyvendinimo variantu“, formaliai tėra Seimui svarstyti pateikti dviejų įstatymų projektai.
„Reikia kalbėtis su „Gazpromu“, – telefonu iš Briuselio tvirtino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos pažangos partijos atstovas Dainius Budrys. Jis teigia, kad Vyriausybė pateikė savo pertvarkos versiją, kurios „nederino nei Seimo komitete, nei konsultuodamasi su valdančiosios koalicijos partneriais“. „O štai „Lietuvos dujų“ atstovai, taip pat ir ponas Golubevas (AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas ir „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas – VŽ), jų iniciatyva lankęsi mūsų komitete, sako esą pasirengę diskutuoti, tačiau su jais niekas nebendrauja“, – nurodė D. Budrys.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius „Gazpromo“ ir „Lietuvos dujų“ pareigūnų kritiką dėl tariamo nesikalbėjimo yra pavadinęs juokinga.
„Lietuvos rytas“
Energetikos burtininkai žarstosi milijonais
Pigi baltarusiška ir rusiška elektra pernai mūsų šalyje virto brangia lietuviška. Perpardavimo verslą užkūrę valdantieji tokiu būdu uždirbo dešimtis milijonų litų. Šį pelną sukrovė Lietuvos vartotojai.
Praėjusiais metais valstybė iš Lietuvos elektrinės įsipareigojo nupirkti 2,5 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) čia pagamintos elektros. Už kiekvieną Elektrėnuose pagamintą kilovatvalandę pažadėta mokėti po 29,31 cento, nors rinkos kaina buvo perpus mažesnė.
Kiekvienam Lietuvos gyventojui tai atsiėjo po 4,73 cento nuo kWh, kuriuos jis sumoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP).
Tačiau kam brangiai gaminti elektrą, jei jos Rytuose galima įsigyti pigiai, o valstybei perparduoti dvigubai brangiau?
Toks planas kilo ne verslininkams, bet Energetikos ministerijai.
Todėl jau birželį valstybės valdoma Lietuvos elektrinė pradėjo patyliukais supirkinėti pigią baltarusišką, rusišką, latvišką elektrą. O vartotojams ji pardavinėta brangiai, lyg būtų lietuviška. Tokią aferą energetikos strategai prasuko per veikiančią elektros biržą.
Pinigai ir toliau plaukia iš Lietuvos
Bankininkai ramina, kad blogiausi laikai šalies ekonomikai jau baigėsi, imamos dalyti paskolos. Tačiau Skandinavijos bankai, atsiimdami pinigus iš savo padalinių Lietuvoje, apsukų nemažina.
Bankai teigia nerandantys, kam būtų galima saugiai paskolinti pinigų Lietuvoje.
„Niekas neskuba skolintis: investicinius projektus verslininkai yra nugrūdę į stalčius. Bankai pinigų turi, bet negali jų tinkamai įdarbinti.Jei pinigai guli nepaskolinti, jie nuostolingi. Juos tenka investuoti į vertybinius popierius arba grąžinti skolas”, – aiškino „Swedbank” kapitalo rinkų padalinio Lietuvos vadovas Tomas Andrejauskas.
Jo žiniomis, prasidėjus krizei užjūrio bankai savo padaliniams Lietuvoje pinigus skolino už gerokai didesnes palūkanas nei anksčiau.
Nepriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas svarsto, kad pinigai iš Lietuvos iškeliauja dėl itin sugriežtėjusių bankų reikalavimų skolintojams.
„Lietuvos žinios“
Ministerija planuoja parduoti „žaliosios“ energijos kvotas
Energetikos ministerija įsitikinusi, kad Lietuva iki 2020 metų pagamins žaliosios energijos daugiau, nei yra įsipareigojusi ES, todėl jau svarsto galimybę dalį žaliosios kvotos perleisti kitoms šalims.
Specialistai jau dabar įspėja, kad realūs Lietuvos laimėjimai naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius greičiausiai bus gerokai menkesni, nei planuoja valdininkai, todėl, neapgalvotai pardavus savo „žalias kvotas“, paskui gali tekti jas pirkti iš kitų šalių arba mokėti baudas.
Energetikos ministerija neslepia planų pasinaudoti Europos Sąjungos direktyvos dėl atsinaujinančių išteklių (AEI) energijos skatinimo nuostata, kuri leidžia šaliai, viršijusiai įsipareigojimus dėl AEI panaudojimo, perduoti kitai ES narei dalį savo AEI rodiklių – pritaikyti vadinamųjų AEI statistinių išteklių perdavimo mechanizmą. Manoma pasinaudoti ir kita direktyvoje numatyta galimybe – įgyvendinti bendrų projektų lankstumo mechanizmą.
Lietuvos verslas suka galvą – ar tai nereiškia, kad tada AEI nebegalėtų plėtoti vietos investuotojai? Ar išliktų garantijos, kad iš jų pastatytų AEI jėgainių energija būtų superkama pagal žaliajai energijai visame pasaulyje taikomas skatinimo schemas?
„Vilniaus diena“
Palūkanų augimas įsibėgėja
Komerciniai bankai jau reagavo į Europos centrinio banko siunčiamus signalus, tad jau kurį laiką galima stebėti tarpbankinės
palūkanų normos paskoloms eurais kilimą. Ekspertai neslepia: įžengėme į naują palūkanų augimo ciklą.
Per pastarąjį pusmetį šešių mėnesių trukmės tarpbankinės palūkanų normos paskoloms eurais „Euribor“ pakilo nuo 1,135 proc. iki 1,487 proc. O to paties laikotarpio tarpbankinė palūkanų norma paskoloms litais „Vilibor“ mažėjo. Nuo metų pradžios iki dabar „Vilibor“ sumažėjo nuo 2 proc. iki 1,7 proc.
Gyventojai ir verslas gali guostis, kad didėjančias tarpbankines palūkanų normas šiek tiek kompensuos mažėjančios komercinių bankų maržos. Šiuo metu vidutinės būsto paskolų maržos gyventojams sudaro apie 2,15 proc. Praėjusių metų pabaigoje vidutinės maržos svyravo apie 2,5 proc., o metų pradžioje net apie 3 proc.
Bankroto laukia tūkstančiai
Ekspertai įspėja prasiskolinusius gyventojus: asmeninio bankroto teisė – tai galimybė atkurti mokumą, o ne būdas atsikratyti susikaupusių skolų. Kartą bankrutavus, skolinantis ateityje į tai bus atsižvelgta vertinant žmogaus mokumo riziką.
„Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu pradelstų skolų, kurių suma siekia nuo 20 tūkst. litų, turi daugiau nei 8,7 tūkst. fizinių asmenų, arba per 4 proc. visų pradelstų skolų turinčių šalies gyventojų. Tų, kurių pradelstos skolos viršija 100 tūkst. litų,
yra daugiau nei 2 tūkst. ir jų dalis tarp visų skolininkų nesiekia 1 proc.
„Pats įstatymo projektas visuomenėje klaidingai siejamas su galimybe tiesiog nebemokėti susidariusių pradelstų skolų. Tačiau yra kitaip, nes tokio teisės akto tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti asmens mokumą, o ne išvengti pradelstų skolų. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis laiku delsiančių atsiskaityti gyventojų negalės pasinaudoti tokia galimybe. Kadangi šių asmenų mokumas gali būti atkurtas ir be bankroto procedūros, t. y. atsiskaitant su kreditoriais“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
