(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Kreivio kriminalai pakeliui į istorijos šiukšlyną
Premjeras Andrius Kubilius apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymą nekalba kaip apie perspektyvų dokumentą, galintį atskleisti korupcijos faktus ir bausti kaltuosius. Vietoje to premjeras kalba apie prevencinius sprendimus, kurie turėtų užkirsti kelią ministro aprašytiems atvejams.
A. Kubilius, paklaustas, ar D.Kreivys įvardijo pavardes, kokie tai buvo patarėjai ar partijų veikėjai, iš kurių jis patyrė spaudimą, atsakė: „Na, tikrai sakau, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, bet manęs tikrai nenustebino. Nežinau, ar čia reikia būtent taip žiūrėti – pavardės ir konkretūs atvejai. Mano įsitikinimu, ar bent jau tiek, kiek suprantu teisinio tyrimo galimybes, tai kažin ar yra didelė perspektyva nagrinėti šią pažymą. Mums svarbiausia matyti sistemines problemas, iššūkius.“
Lenkija – didžiulė neatrasta rinka mūsų panosėje
Norėdami įsitvirtinti Lenkijos rinkoje turėkite patikimą, lenkiškai kalbantį teisininką ir buhalterį, pasirašinėkite visu vardu ir pavarde, o ne parašu ir niekada neklauskite, kieno vaidmuo buvo svarbesnis Žalgirio mūšyje.
Tokius praktinius patarimus apie verslą šalyje kaimynėje, Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo konferencijoje, dalino Jaroslavas Gilis, bendrovės „DocLogix“ direktorius.
Lenkija yra didelė rinka, tai suteikia ir didesnes galimybes verslui.
J.Gilis dėsto, kad, nepaisant geografinio artumo, bendros istorijos ir kitų panašumų, Lenkijos rinka ir verslo kultūra gerokai skiriasi nuo lietuviškos. Vienas iš pagrindinių skirtumų esą tas, kad Lenkijos rinka jau subrendusi ir joje neverta tikėtis labai spartaus dviženklio augimo, kokio kartais vaikosi Lietuvos verslininkai. Maža to, pradėjus dirbti šalyje kaimynėje keli pirmi metai esą net gali būti nuostolingi.
„Lietuvos rytas“
Šilumininkų gudrybių kaina
Sąskaitos už vasarį patiektą šilumą vilniečių nepradžiugins. Jos prilygsta gruodžio sąskaitoms, nors praėjęs mėnuo buvo trumpesnis, o temperatūra aukštesnė. Kauniečiai gavo 10 proc. mažesnes sąskaitas.
Daugiau negu pusė tūkstančio litų už 50 kvadratinių metrų buto šildymą. Tokį nuosprendį šilumininkai parengė kai kuriems vilniečiams.
„Vasario mėnesio sąskaitos labai panašios į gruodžio”, – konstatavo „Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Anksčiau tikėtasi, kad sostinės gyventojams už vasarį reikės mokėti mažiau. Juk šis mėnuo trimis dienomis trumpesnis. Be to, iki vasario 10 dienos tęsėsi atodrėkis, tik vėliau įsivyravo itin žema temperatūra.
Tačiau sostinės gyventojai, gavę vasario mėnesio sąskaitas, gali likti nusivylę.
Įveikti kliūtis padės patys rusai
Mėsos ir pieno produktus į Rusiją eksportuojančios Lietuvos įmonės jau gali lengviau atsikvėpti: eksporto rinkoje kilusius sunkumus padės įveikti Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija.
„Mums būtinas partneris Rusijoje. Patirtis rodo, kad bet kuri įmonė, eksportuojanti maisto produktus į šią rinką, kilus bėdoms pati neįstengia patekti į Rusijos valdžios kabinetus.
Tai – tvarka, kuri užsieniečiams galioja visose Rusijos valdžios institucijose. Juk net oficialaus atsakymo į paklausimą iš jų tenka laukti maždaug mėnesį”, – sakė Eksporto vystymo asociacijos direktorius Vilius Martusevičius.
Pavyzdžiui, eksportuojančioms įmonėms bemaž nepasiekiama Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba. O jos taikomi eksporto reikalavimai yra ypač griežti.
„Lietuvos žinios“
Maisto brangimas – ilgalaikis šokas
Lietuvoje vasario mėnesį, palyginti su sausiu, užfiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija. Tai pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija vasarį siekė 3,1 proc., o vidutinė metinė – 1,9 procento.
Statistikų teigimu, metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 7,8 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,9 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 7,4 proc. – transporto prekės ir paslaugos. Drabužiai ir avalynė per metus atpigo 5,1 proc., ryšių prekės ir paslaugos – 4,1 proc., būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos – 2 procentais.
Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., o paslaugų kainos beveik nepasikeitė.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, sakė, kad to ir buvo tikėtasi – didžiausią poveikį infliacijai daro kaip ant mielių kylančios maisto produktų kainos.
Nuo potvynių gelbėtų estakada
Kasmetis potvynis Nemuno žemupyje, Šilutės rajono savivaldybės duomenimis, kraštui atneša apie 10 mln. litų nuostolių. Pamario gyventojai ragina Lietuvos valdžią šią problemą spręsti iš esmės ir nemėtyti pinigų vėjais.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės vicemerės Stasės Skutulienės, potvynio padariniams likviduoti kasmet skiriama apie milijoną litų. „200 tūkst. litų kainuoja lengvųjų automobilių perkėlimas tralu per užlietą kelio Šilutė-Rusnė ruožą. Dar apie 100 tūkst. litų tenka išleisti specialaus keleiviams vežti pritaikyto sunkvežimio „Man Cad“ paruošimui eksploatuoti bei jo eksploatavimui. O vienas amfibijos reisas į Rusnę ir atgal kainuoja 600 litų. Kasmet milijoną išleidžiame ledonešio apgadintiems pylimams tvarkyti. Beje, ar įsivaizduojate, kokią žalą gamtai daro per vandenį važiuojantys, jį tepalais ir degalais teršiantys automobiliai bei traktoriai?“ – vardijo vicemerė.
