(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Skaudžius kirčius savo jėgomis atremti sunku
Lietuvos pramonė, palyginti ir su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ar Lenkija, gamyboje naudoja daugiau energijos, todėl energijos išteklių brangimas tampa skaudesniu kričiu, mažinančiu konkurencingumą, stabdančiu atlyginimų didėjimą. Pramonininkams didinti energijos naudojimo efektyvumą pastaraisiais metais kliudė ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir valstybės parama.
Pagal energetinį intensyvumą – energijos kiekį, sunaudojamą BVP vienetui pagaminti – Lietuva yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, o jau į primirštas aukštumas vėl kopiančios naftos kainos įsuka ir kitų energijos išteklių brangimą – laipsniškai brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra.
Ekspertai vis pažymi, kad nors energijos išteklių kainos mūsų gamintojams nepalankios, tačiau dar yra nepanaudotų taupymo rezervų. Tačiau juos išnaudoti, dirbti efektyviau – nelengva užduotis.
Nenaujų automobilių prekybininkai pelnus skaičiuos iki liepos
Nenaujų automobilių pardavėjai trina nuo stovėjimo turguje sušalusias rankas – skirtingai nei ankstesniais metais, nuo sausio pradžios mūsiškių pargabentas pavažinėtas mašinas šluoja kazachai ir baltarusiai.
Prekybininkai net skundžiasi, kad Vakaruose nebespėja rasti tiek automobilių, kiek reikia pirkėjams. Tiesa, niekas nežino, kiek tęsis šis bumas – pirkliai iš tolimų kraštų į tėvynę stengiasi pargabenti kuo daugiau transporto priemonių, nes laukiama, kad liepos 1 d. didės šių prekių muitai. Bent taip numatoma Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos norminiuose aktuose.
„Nuo sausio vidurio tęsiasi žvėriškas pirkimas. Prasidėjęs ažiotažas kol kas neslūgsta. Pagrindiniai pirkėjai – baltarusiai ir kazachai. Dauguma mašinų, kurios įvaromos į prekyvietės teritoriją, parduodamos“, – įspūdžiais dalinasi Valentinas Naujanis, UAB „Varanas“, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius, jis sako, kad iš kaimyninių valstybių važiuoja verslininkai, kurie sugeba apeiti muitų sąjungos valstybių reikalavimus.
„Lietuvos rytas“
Į varžybas – su miegmaišiais
Viešbučių savininkai per daug tikisi iš vasaros pabaigoje prasidėsiančių Europos krepšinio pirmenybių. Mat aistruoliams bus siūloma nakvoti savo miegmaišiuose ar bendrabučiuose, užtat kelis kartus pigiau.
Bėdų dėl apgyvendinimo vietų nebus Vilniuje. Dar Klaipėdoje, mat šalia – Palanga. Alytų gelbės Druskininkai. Vietų stygių aiškiausiai pajus tie, kurie norės stebėti rungtynes Panevėžyje ir Šiauliuose, galbūt – Kaune.
Antai Panevėžio viešbučiuose yra tik 199 vietos. Šešios komandos – tai jau 138 žmonės. Pridėjus FIBA atstovus, teisėjus ir žurnalistus, aistruoliams mieste nebeliktų pastogės.
Tačiau Panevėžio turizmo informacijos centro duomenimis, visame Panevėžio regione bei Anykščiuose, Kėdainiuose, Ukmergėje ir Radviliškyje būtų galima apgyvendinti iki 1400 sirgalių.
Kai kurie viešbučiai svarsto ir atsarginius variantus. Dviejų žvaigždučių viešbutis „Pervaža” planuoja nakvynės negavusiems sirgaliams suteikti galimybę permiegoti gal ir ne itin patogiai, tačiau po stogu.
„Pavėlavusieji iš anksto pasirūpinti nakvyne pas mus galės pernakvoti savo miegmaišiuose ant grindų. Tam skirsime tris po 100 kvadratinių metrų dydžio sales. Šie gyventojai turės galimybę naudotis antrajame aukšte esančiais bendrais dušais ir tualetais”, – sakė „Pervažos” direktorė Birutė Binkienė.
Numatomos tokios nakvynės kainos – nuo 30 iki 50 litų nakčiai.
Kai lauke – šaltis, turizmas snaudžia
Ką turistui veikti Lietuvoje, kai šalta? Net Vilniuje pažintis su miestu – paties atvykėlio reikalas. Reguliarios ekskursijos teks palaukti kone iki vasaros arba už porą šimtinių užsisakyti individualią.
„Nesusirenka turistų tiek, kad apsimokėtų rengti kasdienes reguliarias ekskursijas”, – neslepia šalies miestų turizmo informacijos centrų specialistai.
Vilniuje reguliarios ekskursijos turistams rengiamos tik vasarą. Šaltuoju metu – turizmo informacijos centre atvykėliams į rankas įduodami lankstukai su dešimčia maršrutų. Arba pasiūloma ekskursija už 200 litų.
Ekskursiją po miestą klaipėdiečiai pasiūlytų pigiau – 21 litas vienam žmogui. Kauniečiai surašė komercinį 3 ekskursijų pasiūlymą pajusti Kauno požemių dvasią, pakeliauti Kauno alaus keliu ar pažinti saldųjį miestą Kauną.
Šiauliečiai pasiūlė ekskursiją po miestą – valanda atsieitų 85 litus, taip pat aplankyti džiazo koncertą ar krepšinio rungtynes.
„Lietuvos žinios“
Maistas Lietuvoje brangsta sparčiau nei Europoje
Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje kyla gerokai sparčiau nei Europos Sąjungoje (ES). Prekybininkai tai aiškina brangstančia žaliava ir padidėjusia maisto prekių paklausa Europoje. Tuo metu rinkos tyrimai rodo, kad prekybos tinklai, didindami kai kurių maisto prekių kainas, bando kompensuoti kitus savo nuostolius.
ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, praėjusiais metais kai kurie maisto produktai Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, vidutiniškai brango gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pieno, sūrio ir kiaušinių produktų kainos Lietuvoje pakilo 10 proc., ES – tik 1,4 proc., aliejaus ir riebalų Lietuvoje – 14,6 proc., ES – 2,6 proc., vaisių Lietuvoje – 13,8 proc., ES – 4,8 proc., daržovių Lietuvoje – 26,8 proc., ES – 11,2 proc., duonos ir grūdų produktų Lietuvoje – 6,3 proc., ES – 2,1 procento.
Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė teigė, kad kainų skirtumą lėmė būtiniausių produktų trūkumas ir padidėjusi paklausa daugelyje Europos šalių. „Skiriasi ir ES bei Lietuvos rinka. Pavyzdžiui, daugumą vaisių turime importuoti, o tokias daržoves kaip bulves, morkas ir kitas mūsų augintojai aktyviai eksportuoja į Rusijos rinką. Ten jų poreikis šiemet kaip niekada didelis, tad kaina kyla ir mūsų rinkoje“, – aiškino J.Bagdonaitė.
Žiema užsidirbti netrukdė
Trumpiausias metų mėnuo Klaipėdos uosto ekonomikai visada būdavo prasčiausias, tačiau šiemet geografinė padėtis ir verslo įdirbis padėjo išsiskirti rinkoje puikiais rezultatais.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis teigia, kad šaltis ir sniegas neleido pradėti tobulinti infrastruktūros, tačiau netrukdė imti mokestį iš atplaukusių laivų. Per vasarį surinkta 2 mln. litų daugiau nei tą patį mėnesį pernai, iš viso – 11 mln. 800 tūkst. litų. Nuo metų pradžios rinkliavų gauta net 3,6 mln. litų daugiau nei planuota. Iš viso šiais metais numatyta uždirbti 123 mln. litų iš laivų rinkliavų ir 20,7 mln. litų iš žemės nuomos.
Tačiau jau pirmieji mėnesiai rodo, kad pajamų planą pavyks viršyti, net jei ne visi sezonai bus tokie sėkmingi kaip pasibaigusi žiema, o žemės nuomos mokesčių bus gauta mažiau dėl sutrumpėjusio uosto kompanijų sąrašo.
„Vilniaus diena“
Banko antausis vaikams
Žmona laidavo, o vyras paėmė kreditą būstui įsigyti. Ir dingo kaip į vandenį. Į tokią situaciją patekusią vilnietę su dviem mažamečiais vaikais bankas dabar varo į gatvę.
Dviejų vaikų motina su nerimu laukia kovo vidurio, kai vyks pirmosios vienintelio šeimos būsto Laisvės prospekte varžytinės. Ją su vaikais iš namų ketina iškeldinti bankas „Nordea“. „Niekam neįdomu, kad yra mažamečiai vaikai. Vaikų eisių apsaugos specialistai mums siūlo apsistoti nakvynės namuose…“ – dienraščiui guodėsi moteris ir tikino ne kartą su vaikais ėjusi į banką prašyti malonės.
Bet bankas teisinasi, esą net nežinojo, jog iš varžytinių parduodamame bute gyvena vaikai. Mat kai prieš penkerius metus lengva ranka buvo duota ir paimta paskola, sutuoktiniai jų dar neturėjo.
