„Verslo žinios“
Kelininkams trūksta judesio
Kelių sektoriuje šįmet suksis 1,4 mlrd. Lt. Įmonių pajėgumas gerokai didesnis nei numatoma darbų apimtis, tad konkurencija bus tik smarkesnė. Kelininkai skubina valstybės tarnybas skubiau skelbti konkursus, nes pavasaris jau prasidėjo.
Šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 986,7 mln. Lt. Nors pernai kelininkai nepanaudojo visų jiems skirtų lėšų, šįmet programoje 105 mln. Lt daugiau nei pernai.
Tiesa, numatyta ES parama kelių sektoriui šiais metais bus kuklesnė. Politikai tvirtina, kad kelininkai nuo šio pavasario pajus rinkos atsigavimą. Antra vertus, nuogąstaujama, ar įmonės yra tinkamai jam pasirengusios, pavyzdžiui, ar nepritrūks darbo jėgos. Mat dalis 2010 m. projektų užsitęsė ir bus baigti tik šįmet. Svarstoma, kad tai vyksta ir dėl kvalifikuotų darbuotojų emigracijos. Kelininkai atkerta, kad tai ne įmonių pajėgumo, o finansavimo klausimas.
Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius, negražbyliaudamas sako, kad kelininkai išgyvena depresiją.
Gera metų pradžia uostui – pusė darbo
Šių metų pradžioje dviženklius krovos augimo rodiklius uostui pasiekti padėjo iš konkurentų perimti kroviniai, ekonomikos augimas ir palankiai jam susiklosčiusios aplinkybės: vežimų keliais leidimų trūkumas ir užšalę šiauriniai Baltijos uostai. Krovos bendrovės nurodo, kad augimą pristabdyti gali neaiškumai dėl geležinkelių tarifų ir Rusijos krovinių tranzito per Baltarusiją.
Pernai krovinių apyvarta Klaipos uoste išaugo 12%, o šių metų sausio rezultatai viršijo optimistiškiausias prognozes – šį mėnesį krova uoste augo 23,1%.
Tad metų pradžioje Klaipėdai pavyko aplenkti jungtinį Talino uostą ir užimti lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Šiam šuoliui įtakos turėjo atsigaunanti ekonomika, taip pat Rusijos ir Lenkijos vežėjų problemos dėl gabenimo leidimų. Pritrūkus leidimų vežti krovinius sausuma įmonės krovinius gabeno per Klaipėdos uostą.
„Lietuvos rytas“
Surašinėtojų armijai – dešimtys milijonų
Gyventojų Lietuvoje jau nėra nė 3 mln., o nedarbo lygis didesnis, nei iki šiol manyta. Tokie gyventojų surašymo rezultatai gali paaiškėti jau rugsėjį. Šios procedūros kaina – 30 mln. litų. Tik ar vertėjo tiek išleisti?
Surašymo procedūra šiemet vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse. Toks yra Europos Parlamento ir ES Tarybos nurodymas. Tačiau Lietuva pasirinko patį brangiausią gyventojų surašymo būdą.
Kai kurios Europos šalys nuėjo lengvesniu keliu: surinko duomenis iš registrų centrų arba apklausė vos 10 proc. šalies gyventojų. Pavyzdžiui, Suomijoje į gyventojų namus surašinėtojai nesibels. Šalis pasinaudojo jau turimomis duomenų bazėmis. To Briuseliui iš esmės pakanka.
Lietuvoje visam surašymui iš biudžeto skirta beveik 30 mln. litų. 75 proc. šios sumos bus skirta surašinėtojų atlyginimams. Jie turi galimybę užsidirbti po 1,5 tūkstančio litų. Laikinoji Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė svarbiausiu šio gyventojų surašymo klausimu laiko emigraciją.
ES nereikalauja, kad šalys pateiktų duomenis apie savo gyventojų migraciją. „Tai svarbu pačiai Lietuvai. Turime žinoti, kiek iš tiesų yra išvažiavę gyventojų iš Lietuvos”, – tvirtino V.Lapėnienė.
„Lietuvos žinios“
Valstybę valdo konsultantai
Prieš kelias savaites visuomenei pranešta: įvykdęs jam keltus uždavinius, po pusantrų metų darbo „Lietuvos energijos“ vadovo poste traukiasi ištikimu valdančiųjų konservatorių žmogumi vadintas Aloyzas Koryzna. Kaip kalbama, asmeninę energetikos ministro Arvydo Sekmoko rūstybę užsitraukusį vadovą tą pačią dieną pakeitė prieš tai energetikos sistemoje vos kelis mėnesius padirbėjęs vandentvarkos specialistas Dalius Misiūnas, atėjęs iš dosniai patarimus šiai Vyriausybei dalijančios tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“.
Prieš gerą pusmetį, 2010-ųjų gegužę, prie kitos strategiškai svarbios valstybės energetikos įmonės – „Klaipėdos naftos“ – vairo stojo iš „Ernst & Young“ į tuo metu dar gyvuojančią nacionalinio investuotojo bendrovę „Leo LT“ atėjęs Rokas Masiulis.
Net energetikos ministro A.Sekmoko padėjėja Lina Kazakevičiūtė, prieš pereidama į šią valstybės instituciją, darbavosi toje pačioje konsultantų įstaigoje.
Šiuos visus žmones vienijanti konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ Energetikos ministerijos valia rengia pagrindinius energetikos sektoriaus pertvarkos planus. Be to, ši bendrovė paslaugų sutartis pasirašė su Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos apsaugos ministerijomis.
Iš turgaus eis į bedarbių armiją
Daug turgaus prekybininkų kasos aparatų dar neturi ir kol kas neketina jų įsigyti. Smulkieji turgaus verslininkai tikina, kad pasibaigus turimų verslo liudijimų galiojimo terminui jie savanoriškai papildys gausėjančios bedarbių armijos gretas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kovo pradžioje visoje Lietuvoje turgaus prekeiviai, kurių yra apie 3 tūkst., įsigijo ir inspekcijoje užregistravo tik 30 kasos aparatų. Daugiausia jų – 9 – užregistruoti Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijoje. Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskrityse – nė vieno. Daugelio įsigytų kasos aparatų vertė svyruoja nuo 900 ir 1100 litų.
„Dabar mes patys susikūrėme sau darbo vietas ir iš valstybės nieko neprašome. Nuo gegužės 1-osios paliksime turgus ir eisime į darbo biržą“, – tikina Žemaitijos turgaus verslininkai.
