Nepaisant problemų, su kuriomis susiduria Graikijos premjero George'o Papandreou (kairėje) vadovaujama vyriausybė, visa Graikija ir kone visa euro zona, Latvija deklaruoja planus artimiausiu metu įsivesti eurą.
Vis labiau įsibėgėjanti skolų krizė euro zonos valstybėse nekeičia Latvijos apsisprendimo siekti įsivesti eurą 2014 metais, praneša šios šalies žiniasklaida. Taip pat rašoma apie skandalą Latvijos teismų sistemoje – iš vieno Rygos teismo pavogti kelių svarbių bylų dokumentai, o kaltieji gali išvengti atsakomybės. Spauda dėmesio skiria ir Lietuvoje netrukus prasidėsiančiam krepšinio čempionatui. Tiesa, latvių galimybės vertinamos santūriai.
Pasak dienraščio „Neatkariga rita avize“, nors pasaulyje vis garsiau kalbama apie euro zonos problemas ir galbūt netgi jos griūtį, Latvija vis tiek turi siekti euro. Žinoma, euro zona taip pat privalo keistis – būtina mąstyti apie didesnę finansinę drausmę ir užtikrinti, kad šalys laikytųsi pačių nusistatytų kriterijų.
Dienraštis cituoja SEB banko analitiką E. Rudzytį, kuris teigia, kad dabartinė padėtis euro zonoje – akivaizdus įrodymas, jog bendra monetarinė politika dar nėra sėkmės garantas, jei nesilaikoma susitarimų dėl fiskalinės politikos. E. Rudzytis siūlo euro zonoje įkurti bendrą fiskalinės priežiūros instituciją, kuri kontroliuotų šalių ekonominę politiką bei oficialiai įgaliotų šias šalis priimti konkrečius sprendimus.
„Neatkariga rita avize“ kalbinti finansų analitikai įsitikinę: Latvija privalo siekti euro net ir tuo atveju, jei tektų dar labiau susiveržti diržus.
E. Rudzytis ragina neatsisakyti anksčiau deklaruotos galimos euro įvedimo datos – 2014 metų, nes šis tikslas valstybę skatina atsargiau tvarkyti savo viešuosius finansus, labiau laikytis fiskalinės drausmės. Jei Latvija atitiks Mastrichto kriterijus, tačiau euro zonoje bus dar neramu, E. Rudzyčio nuomone, nebus sunku euro įvedimo datą nukelti.
Tuo metu metu dienraštis „Dienas bizness“ įspėja: euro įvedimui turi būti ruošiamasi, ir labai svarbu išvengti populizmo sudarant kitų metų valstybės biudžetą. Jau dabar, pirmalaikių parlamento rinkimų išvakarėse, laužomos ietys dėl grįžimo prie mažų pensijų indeksavimo. Anksčiau tai buvo daroma atsižvelgiant į infliacijos lygį, tačiau dėl krizės šios tvarkos atsisakyta.
Nemažai parlamento rinkimams besiruošiančių politikų ragina grįžti prie pensijų indeksavimo. Prezidento A. Bėrzinio nuomone, apie pensijų indeksavimą reikėtų mąstyti tik su sąlyga, jei tai nesutrukdys įsivesti eurą. A. Bėrzinis teigia nematąs Latvijoje alternatyvų eurui.
Latvijos teismų sistemą krečia skandalas – iš vieno Rygos teismų pavogti keleto svarbių bylų visi dokumentai, o kaltieji gali išvengti atsakomybės. Pasak dienraščių „Neatkariga rita avize“ ir „Latvijas avize“, iš Rygos Žiemgalos apylinkės teismo seifų dingo baudžiamosios bylos su visais dokumentais. Nors teismo pastatą prižiūrinti saugos tarnyba naktį gavo pavojaus signalą, atvykę pareigūnai nepastebėjo jokių išorinių įsilaužimo požymių.
Apsaugininkai pastato viduje nebudi – jų atsisakyta taupant lėšas. Išplėštus seifus anksti ryte pastebėjo valytoja. Pasak teisėsaugininkų, dingus baudžiamosios bylos dokumentams pati byla nenutraukiama, tačiau vėl surinkti dokumentus prireiks nemažai laiko. Per tiek laiko kai kurioms byloms gali sueiti senaties terminas. Teisėsaugininkai įsitikinę: kaip tik to ir buvo siekiama pavagiant bylas.
Be to, abejojama, ar pavyks atnaujinti visus dokumentus – kai kurios bylų tyrėjų išvados bei ekspertizių rezultatai neturėjo kopijų. Latvijos advokatų tarybos atstovai teigia neprisimenantys panašaus atvejo šalies teismų istorijoje. Jie beveik neabejoja, kad nusikaltėliai pačiame teisme turėjo savo informatorių, padėjusį jiems patekti prie konkrečių bylų. Pabrėžiama, jog tai – rimtas smūgis šalies teismų reputacijai.
Latviai iš saviškių nesitiki stebuklų Šiauliuose
Lietuvoje vyksiančiame Europos krepšinio čempionato finaliniame turnyre dalyvausianti Latvijos rinktinė – jauniausia savo istorijoje. Kaip dienraščiui „Neatkariga rita avize“ sakė Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris A. Bagatskis, komanda sudaryta iš jaunų žaidėjų, o pagrindinis žaidėjas – 29 metų J. Blūmas – jau laikomas komandos veteranu. Jis Europos čempionato finaliniuose turnyruose dalyvavo jau tris kartus.
Dėl sveikatos problemų rinktinėje nežais latvių krepšinio žvaigždė A. Biedrinis bei K. Janičenokas. Kitas veteranas K.Kambala, pasak „Neatkariga rita avize“ į rinktinę net nebuvo kviestas.
Laikraščio „Sporta avize“ teigimu, pastarųjų savaičių Latvijos rinktinės žaidimas neleidžia būti pernelyg optimistiškiems – Šiauliuose stebuklų tikrai neįvyks, bet latvių varžovai neturėtų ir visiškai nuobodžiauti, mat jauna komanda nusiteikusi gana kovingai.
Pasak dienraščio „Diena“, ankstesnių šalies rinktinių branduolį sudarydavo daugiausia „Brocenų“ ir „Skonto“ komandų atstovai, daugelį metų žaidę pagal tą pačią sistemą. Tuo tarpu šiemet 8 rinktinės žaidėjai į ją atėjo vos prieš pusantrų metų ir iš skirtingų komandų.
Pasak A. Bagatskio, nors pasiekti didelių aukštumų Šiauliuose vilčių nedaug, komanda varžovams gali pasipriešinti savo jaunatvišku ryžtingumu. Be to, klaidų darys ir varžovai.
Treneris teigia, kad džiaugsis, jei net ir po pralaimėtų rungtynių jo žaidėjai jausis bent truputėlį patobulėję. A. Bagatskis neslepia, kad jo vadovaujamos rinktinės pagrindinis tikslas – investicija ateitį.
