Bendrai veiklai sukvietęs gausų būrį Panevėžio kultūros įstaigų ir menininkų startuoja kultūros projektas „Panevėžys vienija ir taškas“.
Miltinio dramos teatro direktorius L. Zaikauskas pristatė projektą „Panevėžys vienija ir taškas“. U. Mikaliūno nuotr.
Vitalijus Kličko, Kšištofas Zanusis, Svetlana Aleksijevič, Rebeka Harms – šių žmonių pavardės žinomos visame pasaulyje. Savo veiklos srityse jie pasiekė puikių rezultatų, yra įvertinti ir pripažinti. Šiemet šios ir kitos pasaulinio lygio garsenybės vaikštinės ir Panevėžio gatvėmis.
Tarp gausybės projekto „Panevėžys vienija ir taškas“ renginių numatyti ir šių meninkų pasirodymai, susitikimai.
Jau pradėtą įgyvendinti projektą sudaro šešios dalys, kiekviena jų vyks vis kitą mėnesį. Projektas unikalus, Lietuvoje tokio sumanymo, rodos, dar nė nebuvo, ir, kaip teigia jo sumanytojas, J. Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas, vargu ar kitose pasaulio šalyse kas nors bandė to imtis – žmones, miestus ir valstybes bandyti suvienyti kultūros ir meno dvasia.
Pirmoji projekto dalis, bene glaudžiausiai susijusi su Panevėžio teatru, pavadinta „Teatro triumfas“.
Juk būtent kovo mėnesį prieš 75 metus Panevėžio dramos teatre įvyko pirmojo Juozo Miltinio čia režisuoto spektaklio N. Pogodino pjesės „Sidabrinis slėnis“ premjera.
„Tai buvo žingsnis į naują miesto gyvenimo kokybę. Į dar nežinomą, net nenuspėjamą teatro ateitį, vėliau sudrebinusią provincialią rutiną“, – tvirtino L. Zaikauskas.
75-mečio sukaktis bus paminėta kovo 18 dieną spektaklio „Lietaus dievas“ – specialiai teatro jubiliejui Alvydo Šlepiko parašytos pjesės, premjera. Spektaklį stato panevėžiečiams puikiai pažįstamas režisierius Julius Dautartas.
Projekto sumanytojai viliasi, kad visas Panevėžys kovo mėnesį gyvens teatro dvasia – su teatru bus susiję kino centre „Garsas“ rodomi filmai, galerijose, bibliotekose veikiančios parodos, vyks naujų idėjų įkvėpti kiti renginiai.
Kraštotyros muziejus pakvies panevėžiečius susipažinti su dar viena įdomia teatro asmenybe – kartu su Juozu Miltiniu į Panevėžį kurti teatro atvykusiu menininku Liudu Vilimu, buvusiu pirmosios premjeros dailininku. Jam bus skirta ekspozicija.
Bendromis jėgomis
Prieš 75 metus aktoriaus Kazimiero Vitkaus pradėti rinkti teatro istoriją liudijantys dokumentai, nuotraukos, publikacijos – J. Miltinio palikimo studijų centro vedėjos Angelės Mikelinskaitės rankose.
Paklaustas, ką iš tikrųjų turėtų vienyti projektas skambiu pavadinimu „Panevėžys vienija ir taškas“, jo sumanytojas J. Miltinio dramos teatro direktorius L. Zaikauskas atsako: „Visų pirma – panevėžiečius“.
Įžanginė projekto dalis – kovo 1-ąją įvykęs pirmas susitikimas, parodė, kad susivienyti ir drauge griebtis darbo yra kam.
Į J. Miltinio dramos teatrą buvo susirinkę svarbiausių miesto kultūros ir švietimo įstaigų – bibliotekų, muziejų, galerijų, švietimo įstaigų, vadovai. Projektu bus siekiama, kad Panevėžys taptų ne tik miesto gyventojų, bet ir bendraminčių iš visos šalies ir net kitų pasaulio šalių vienytoju.
Kaip teigia L. Zaikauskas, Panevėžys turi stiprų kultūros potencialą, o sujungus įvairių sričių pajėgas kultūra galėtų tapti vienu iš prioritetų kuriant miesto veidą.
„J. Miltinio dramos teatras ėmėsi sudėtingos misijos suburti įvairias institucijas, kurių bendradarbiavimas galėtų pagerinti gyvenimo kokybę čia gyvenantiesiems ir padarytų miestą traukos centru Lietuvos gyventojams ir užsieniečiams. Pakvietėme bendradarbiauti visus, kuriems rūpi miesto gerovė“, – susitikime kalbėjo teatro vadovas.
Prasidėjęs kovą projektas renginių, susitikimų pažers beveik kas mėnesį, o pasibaigs lapkritį – šis mėnuo bus skirtas Ukrainai.
J. Miltinio dramos teatras Maidano įvykių metines paminės pastatydamas šiuolaikinės ukrainiečių rašytojos Natalijos Vorožbit pjesę. Ją režisuos Kijevo nacionalinio Ivano Franko teatro meno vadovas ir režisierius Stanislavas Moisijevas.
L. Zaikauskas pabrėžia, kad Maidano tema duos peno įvairiems renginiams, diskusijoms apie sudėtingą Ukrainos kelią į Europos erdvę – geopolitinę ir civilizacijos.
Teatras tikisi tomis dienomis į svečius pakviesti garsų sportininką, dabartinį Kijevo merą, buvusį panevėžietį Vitalijų Kličko.
Su Nobelio premijos laureate
Per 2016-uosius metus J. Miltinio dramos teatras numato parodyti šešias premjeras.
Balandį minint Černobylio atominės elektrinės katastrofos 30 metines, teatras žada spektaklio „Černobylio malda“ premjerą – į ją turėtų atvykti ir Nobelio premijos laureatė rašytoja Svetlana Aleksijevič, pagal kurios knygą ir pastatytas spektaklis. Panevėžiečiai turės itin retą galimybę pabendrauti su šia žymia rašytoja, autorė dalyvaus ir renginyje J. Masiulio knygyne, bus galima gauti jos autografą.
Visame pasaulyje žinomos rašytojos S. Aleksijevič kūryboje – dokumentinė proza, knygos apie Antrąjį pasaulinį karą, Afganistano karą, Černobylio tragediją, savižudybes, sovietmečio žmones ir pan.
Kaip rašė S. Aleksijevič kūrybos tyrinėtoja Jelena Gapova, „Savo knygas ji parašo tada, kai sovietinė visuomenė galutinai nusivilia deklaruotu tikslu, bando apčiuopti naują prasmę ir neranda jos.“
Dar vienas garbus Panevėžio svečias – kino ir teatro legenda Kšištofas Zanusis. Šis visame pasaulyje pripažintas menininkas režisuos spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre ir kurį laiką gyvens Panevėžyje.
Nauja K. Zanusio pjesė „Mirties nuosprendis antrininkui“ bus statoma spalio mėnesį. Joje, kaip teigia teatro vadovas, aštriai ir giliai polemizuojama nusikaltimo ir bausmės tema.
„Istorija mums duoda pamokas, kad yra tokių nusikaltimų, kuriems negalioja senaties terminas. Šis spektaklis pasitelkus įvairias formas duos progą įvertinti šias pamokas“, – sako L. Zaikauskas.
Jis pateikia ir paties K. Zanusio išsakytas mintis: „Žmogaus vystymosi procesą laikau absoliučia vertybe. Bet turime tobulėti visais įmanomais aspektais – ne tik intelektualiai, ne tik materialiai, bet ir dvasiškai. Turime savo ribas, bet turime ir didžiulį potencialą. Ir vadovaudamiesi tuo potencialu galime daugiau ar mažiau nuveikti. Savo kūriniuose visada keliu klausimą – ar tai pasitarnaus mano amžinai kovai prieš barbariškumą?“
Pasaulyje K. Zanusis žinomas kaip „moralinio nerimo kino“ atstovas, jo filmai yra pelnę aukščiausius apdovanojimus Kanų, Berlyno, Maskvos,Venecijos ir kituose kino festivaliuose.
Radastų diena
Kraštotyros muziejuje nagrinėjant praeitį liudijančius šaltinius paaiškėjo įdomus dalykas. Pasirodo, maždaug prieš šimtą metų Panevėžyje pavasariais būdavo rengiama labdarai skirta Radastų šventė.
Vieną gegužės dieną turtingesni, iškilūs, žinomi miesto vyrai, o jų susidarydavo apie penkiasdešimt, su žmonomis už parankių išeidavo į gatves ir praeiviams pardavinėdavo radastų žiedus. Taip surinktos lėšos būdavo skiriamos kovai su džiova.
„O kodėl mums nepakartojus tokios akcijos? Aš manau, kad atsirastų tokių šeimų, mes su žmona taip pat išeisime prie teatro su puokštelėmis“, – sako L. Zaikauskas.
Surinktas lėšas akcijos dalyviai numato skirti Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės globotiniams – jiems reikalingiausiai medicinos įrangai nupirkti. Prie šios labdaros akcijos būtų pridėtos ir J. Miltinio dramos teatro paaukotos lėšos, surinktos už premjerinio spektaklio bilietus.
Juk gegužės mėnesį numatyta atkreipti visuomenės dėmesį į senatvės ir jaunystės sankirtas. Galima daug nuveikti – rengti jaunų ir vyresnių žmonių susitikimus, pagalbos akcijas ir pan.
Gegužę teatras statys spektaklį pagal šiuolaikinės suomių rašytojos Lauros Ruochonen kūrinį. Šiame spektaklyje taip pat susitiks senatvės patirtis ir jaunystės veržlumas.
Šia pjese menininkai ragins atidžiau pažvelgti į seną žmogų – ne tik scenoje, bet ir realiame gyvenime. Senatvės ir jaunystės tema duos impulsą įvairioms miesto institucijoms giliau pagvildenti šį klausimą ir prie senatvės kokybės pagerinimo prisidėti konkrečiais darbais.
Teatro vadovas sako, jog išankstinės apklausos parodė, kad projektas domina panevėžiečius, jam pritaria ir į jį įsitraukti žada ne tik kultūros, švietimo, bet ir socialinės, sveikatos apsaugos, dvasinės bei kitų sričių institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Mokys įveikti baimę
Rugsėjo mėnesį J. Miltinio dramos teatras kartu su Šiaulių dramos teatru statys šiuolaikinę turkų dramaturgo Tundžero Džiudženoglu pjesę „Lavina“. Pjesės siužeto centre – baimės sindromas, apėmęs vieną kalnų kaimelį.
„Pjesėje paliečiamos aktualios nūdienos problemos: emigracija, terorizmas, prievarta“, – sako L. Zaikauskas ir atkreipia dėmesį, kad visą šiandienos pasaulį krečia baimės karštinė.
Žmonės kasdien girdi apie karo, ligų, nedarbo ir kitas grėsmes. Kaip nugalėti baimę, moko įvairios dvasinės praktikos, yra gausybė knygų šia tema – įtaigus meno kūrinys dažnai gali būti efektyvus vaistas nuo baimės.
Spektaklis „Lavina“ ir pakvies panevėžiečius įsigilinti į baimės temą vardan dvasinės ramybės.
Projekto mastai – didžiuliai. Kiekvienas iš jo dalyvių, pasirengusių dirbti ir neįsileisti negatyvių minčių, įsitikinę – Panevėžys tikrai susivienys.
Beje, į Panevėžį žada atvažiuoti ne tik garsūs menininkai. Viena iš būsimų viešnių – Europos žaliųjų partijos lyderė Rebeka Harms, garsi Biblijos tyrinėtoja Dolores Aleksandre ir net sirų katalikų vyskupas iš Alepo.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
