Benamiai ir grįžusieji iš įkalinimo įstaigų viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Tačiau šių žmonių problemos vis dar visuomenės dėmesio periferijoje. Dažniausiai viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie nuteistuosius ir benamius yra persmelkta stereotipų, skatinančių arba neapkęsti ir vengti tokių žmonių, arba graudintis dėl jų nesusiklosčiusio gyvenimo.
Nedarbas, būsto problemos, išsilavinimo stoka ir neigiamas visuomenės požiūris – pagrindinės priežastys, kodėl didžioji dalis gyvenimo užribyje atsidūrusių žmonių nesugeba integruotis į visuomenę ir tapti jos dalimi.
Prieš pusantrų metų, kai pagal Probacijos įstatymą įkalinimo įstaigų vartai atsivėrė šimtams nuteistųjų, visuomenė baiminosi dėl savo saugumo, neva padaugės vagysčių, apiplėšimų ir kitų nusikaltimų.
Panevėžio apygardos probacijos tarnybos direktoriaus Edmundo Toliušio teigimu, nors į laisvę buvo paleista daug nuteistųjų, nusikaltimų nepadaugėjo.
Išsamiau skaitykite trečiadienio „Sekundėje“.
Lina DRANSEIKAITĖ
