Jau ne vienerius metus Panevėžio krašto ūkininkai dalį derliaus priversti atiduoti pilkosioms gervėms. Žemdirbiai reikalauja leisti griebtis ginklo prieš pasėlių ir daržovių laukus siaubiančius ir didžiulius nuostolius darančius paukščius.
Perpildė kantrybės taurę
Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis griebiasi už galvos, matydamas, kaip šimtai gervių niokoja jo beveik 100 hektarų kviečių ir miežių lauką Kuzmiškio kaime, Miežiškių seniūnijoje.
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nario valdose jos šeimininkauja jau ketverius ar penkerius pastaruosius metus. Iš pradžių jų buvo apie 100–200, o dabar jau du tris kartus daugiau.
Paukščiai nulesa želmenis, o grūdinėms kultūroms subrendus ininka į varpas – išrenka iš jų grūdelius. Gervės ištrypia lauką, išguldo javus taip, tarsi juose būtų voliojęsi gyvūnai.
P.Nevulis kasmet paukščių padarytą nuostolį skaičiuoja dešimtimis tūkstančių litų, tačiau bejėgis sustabdyti gervių invaziją.
Šie paukščiai Lietuvoje yra saugomi. Jų negalima baidyti šūviais į orą, net akmenį į juos paleisti draudžiama, ką jau kalbėti apie medžioklę.
Žemdirbiai jas gali gąsdinti kaliausėmis, barškalais, garsiniais signalais ar patys lakstyti po laukus mojuodami kepurėmis.
P.Nevulis irgi ėmėsi visų įmanomų legalių pelkių karalienių bauginimo priemonių, tačiau jos rezultatų neduoda. Išgąsdinti paukščiai palieka laukus, bet netrukus vėl grįžta ir tęsia puotą.
„Šiemet pirkau 24 tonas sertifikuotos sėklos. Viena tona kainavo 1,5 tūkstančio litų. Investicijos didelės, o kiek derliaus gervės paliks, nežinia“, – „Sekundei“ pasakojo ūkininkas.
Nors gervės jo derlių vagia ir niokoja jau keleri metai iš eilės, vyras tik vieną kartą kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę kompensacijos. Gavo daugiau kaip tūkstantį litų. P.Nevulio teigimu, tai juokinga suma.
„Arbatai dar pats turiu, iš valstybės neprašau“, – ironizavo jis.
Ties Panevėžio ir Pasvalio riba, Puodžiūnų ir Vilkiškių kaimuose ūkininkaujantis Stanislovas Aleksandravičius irgi numojo ranką į kompensacijas. Pasak jo, tai lašas jūroje palyginti su nuostoliais, kurie patiriami.
Žemdirbys tikina, kad rudeniop jo ir kitų netoliese ūkininkaujančių gyventojų grūdinių kultūrų ir daržovių laukus užplūsta iki dviejų tūkstančių gervių.
„Būna dienų, kai per jų pulkus danguje saulės nematyti, rodos, kad debesys slenka“, – kalbėjo jis.
Gervės pasėliuose puotauja ir dabar, bet jų gerokai mažiau nei rudenį.
S.Aleksandravičius pastebėjo, kad šie paukščiai nuo Žaliosios girios atskrenda apie 6 valandą, o apie 20 valandą išskrenda. Ir taip kasdien, tarsi žmonės į darbą ir iš jo.
Pernai gervės taip paplušėjo ūkininko 2 hektarų žirnių lauke, kad jų kulti jau nebereikėjo.
Dažną rudenį gervių pulkai debesimis leidžiasi ir ant kitų Pasvalio rajono ūkininkų kopūstų, miežių, bulvių laukų ir juos niokoja.
Siūlo geriau skaičiuoti
P.Nevulis ir kiti dėl gervių daug nuostolių patiriantys Panevėžio krašto ūkininkai ne kartą kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas: Žemės ūkio, Aplinkos ministerijas, Panevėžio regiono gamtos apsaugos departamentą, bet veltui.
Ūkininko nuomone, jeigu dėl gamtosaugos reikalavimų žemdirbiai patiria nuostolių, turi būti numatytas adekvatus patiriamai žalai kompensacijų mechanizmas arba padarytos išimtys tam tikrais atvejais ir leista prieš gerves imtis radikalesnių kovos priemonių.
Jeigu valdžia nereaguos, ūkininkai svarsto kreiptis į teismą.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite gegužės 15 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
