Vasaros viduryje iki soties prisilesę vyšnių, varnėnai dar ir dabar užsuka į sodus. Sutartinai klegėdami, jie pulkais puola prinokusius vaisius, ypač kriaušes.
Jau vokiečių galvos skausmas
Kaip paaiškino žinomas gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška, šie sodų svečiai – ne mūsiškiai, o migrantai iš tolimesnių, šiauriau esančių kraštų, sustojantys pailsėti ir pasistiprinti pakelyje.
„Mūsų varnėnai jau, ko gero, Vokietijos sodus siaubia“, – sakė gamtininkas.
Jis pasakojo, kad varnėnai į šiltus kraštus skrenda ne taip, kaip, pavyzdžiui, gervės, kurios, išskleidusios sparnus į kelionę, stengiasi kuo greičiau pasiekti tikslą.
Varnėnai skrenda iš lėto, nuolat sustoja, pasibūna patikusioje vietoje, neskuba ir, jeigu nešalta, labai toli nekeliauja. Dažnai jų kelionė baigiasi Italijoje – labiausiai kenčiančioje nuo varnėnų antplūdžių šalyje. Iš įvairių kraštų suskridę jie tiesiog padengia namų, bažnyčių stogus, aikštes, skulptūras, istorinius paminklus ir visur teršia.
Sodininkai neturėtų prarasti budrumo, nes dar daug būrių varnėnų skris per Lietuvą ir stiprinsis pakelės soduose. Šių sparnuočių antplūdžiai, pasak R. Karpuškos, ne išskirtinis, o įprastas reiškinys, tie paukščiai yra dideli sodų gėrybių mėgėjai.
„Negalime pasakyti, ar šių paukščių dabar daugiau, ar mažiau, – jie nebuvo skaičiuojami. Tačiau varnėnas visada yra šalia žmogaus. Šiems paukščiams bene pirmiesiems pradėti kelti inkilai. Tai įamžinta senosiose freskose, tiesa, inkilai atrodė ne tokie kaip dabartiniai, o ąsočio formos“, – pasakojo žinomas gamtininkas.
Ginasi kaip išmano
Kiekvienas sodininkas nuo šių smaližių ginasi kaip tik išmano – medžius ir krūmus dengia tinklais, kabina baidykles, šaudo į orą garsiniais šautuvais ar bando nuvyti juos riksmais bei baladojimais. Veiksmingiausių būdų rasti sunkiai pavyksta.
Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė tvirtino, kad varnėnai ypač mėgsta raudonus obuolius.
Medelyne dėl ūglių auginama obelis, vedanti ryškiai raudonus vaisius, užplūdus varnėnų pulkams lieka be obuolių. „Sukapoja bematant“, – sakė bendrovės vadovė. Tik ūgliams auginamų vyšnių uogos taip pat dingdavo smaližių snapuose.
Dabar medelynas vyšnių neaugina, tad ir sparnuotų svečių užsuka rečiau. Apsiginti nuo varnėnų, strazdų ir kitų smaližių bandyta ir elektriniais pavojaus signalais, ir garsinėmis patrankomis. Bet paukščiai labai greitai supranta, jog pavojus tik tariamas, ir vėl suskrenda į medžius. Mažesnių sodų tinka dengti vaismedžius, krūmus tinklais, nors ir tai nelabai padeda.
Garsinę patranką turėjo ir žinomas rajono ūkininkas Aleksas Speičys, bet didelio efekto triukšmingi šūviai nepadarė. Nekviesti svečiai greitai prie jų priprato.
Besiskundžiantiesiems, kad varnėnai sulesa kriaušes, A. Speičys patarė laiku nuskinti šiuos vaisius.
„Žalių kriaušių paukščiai nepuola, o vos prinokusių nereikia laikyti ant medžio – tuoj pat išskinti“, – sakė ūkininkas. Vyšnias rūpestingas sodininkas turėtų visada uždengti.
Sodų bendrijų varnėnai taip pat neaplenkia, tačiau, kaip teigia „Ąžuolo“, „Putino“ bendrijų atstovai, kiekvienas sodininkas ką nors sugalvoja, jeigu nenori likti be uogų ir vaisių. Žmonės mano, kad iš šiaurinių kraštų žiemoti lekiantieji atskris vėliau, bet vargu ar daug beras gėrybių.
Smagurius baido sakalo siluetu
R. Karpuška sodininkams pataria išbandyti vieno žinomo ornitologo, Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Vytauto Jusio išbandytą būdą varnėnams iš sodų baidyti.
„Kol kas kito geresnio nežinau“, – sakė gamtininkas ir patarė į medžius – 3–4 metrų aukštyje iškelti plėšrių paukščių – sakalo, paukštvanagio siluetus. Matydami juos varnėnai ant tų medžių netupia.
Siluetas turėtų būti padarytas iš kartono ar faneros, nuspalvintas plėšriųjų paukščių spalvomis – pilkai, juodai. Kaip atrodo plėšrieji paukščiai, jų siluetai, galima pamatyti internete, knygose.
Kaip pasakoja R. Karpuška, varnėnai – gudrūs paukščiai.
„Galima sakyti, kad jie – tarsi lietuviškos papūgos, nes puikiai moka mėgdžioti įvairius garsus: ką girdi, tą ir gieda. Įsiklausius į jų klegesį neabejotinai galima išgirsti mašinos pypsėjimą, mobiliojo telefono melodiją“, – pasakojo specialistas.
Gamtininkas priminė, kad soduose pasmaguriauti mėgsta ne tik varnėnai. Galima sulaukti ir vyšnias, tiksliau – jų kauliukus, labai mėgstančių gražių paukštelių svilikų. Jie panašaus dydžio kaip varnėnai, tik turi storą, masyvų snapą. Svilikas išlukštena iš vyšnios kauliuką, sutraiško jį ir sulesa. Soduose gali smaguriauti strazdai, zylės ir kiti paukščiai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
