Privalomoji tarnyba sovietinėje armijoje tapo pensininkų ir politikų nesutarimų priežastimi. Prieš dešimtis metų tarnyboje patirtų sužalojimų pasekmes iki šiol jaučiantys pensininkai jaučiasi palikti likimo valiai – šiuo metu galiojantys teisės aktai jiems kompensacijos už patirtą žalą nenumato. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą keisti įstatymą seimūnai sutiko su cinizmo doze, neva potencialiais nukentėjusiaisiais tektų pripažinti kone visus pensininkus vyrus.
Už ligą neatlygino
Panevėžietis Vytautas Kriaupas jau nesuskaičiuoja, kiek kartų mynė valdiškų institucijų duris vildamasis, jog jam bus atlyginta už privalomojoje karo tarnyboje patirtą žalą. Tačiau atsakas iki šiol tebuvo vienas – nėra teisinio pagrindo mokėti kompensaciją pensininkams.
Vyriškis teigia iki šiol jaučiantis tuberkuliozinio pleurito, persirgto dar 1955-aisiais atliekant karinę tarnybą Maskvos srityje, Balašove, pasekmes.
V.Kriaupas įsitikinęs, jog sunkia liga susirgo dėl kariams taikytų itin didelių fizinių krūvių ir šalčio.
Vyriškis Balašove teišbuvo vos keturis mėnesius – namo sugrąžintas kaip dėl ligos nebetinkamas karo tarnybai, tai yra komisuotas.
„Tuomet medikai siūlė skirti neįgalumo grupę, bet nesutikau. Anais laikais jaunam būti invalidu buvo gėda. Jokios kompensacijos už tai nesu gavęs“, – pasakojo V.Kriaupas.
Ieškodamas teisybės vyriškis kreipėsi netgi į Rusijos ambasadą. Iki šiol pensininkas saugo jos atsiųstą atsakymą, patvirtinantį, kad iš tiesų buvo komisuotas dėl ligos.
Ne savo noru sovietų armijoje tarnavęs ir susirgęs panevėžietis jaučiasi nusipelnęs 2880 litų kompensacijos ir neslepia apmaudo dėl jam nepalankių teisės aktų.
Avarija priminė apie save
Bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus taip pat saugo karinį bilietą su įrašu apie karinėje tarnyboje patirtą traumą.
Atlikdamas privalomąją tarnybą Džambule K.Šeškus per avariją patyrė sunkias galvos ir stuburo traumas. Po ilgų klajonių per Alma Atos, Taškento ligonines vyriškis buvo sugrąžintas į Lietuvą kaip nebetinkamas karinei tarnybai.
„Taškente profesorius tada pasakė: jei po 25 metų traumos neatsilieps, būsi laimingas“, – prisiminė K.Šeškus.
Mediko būta įžvalgaus. Iš tiesų, praėjus daugiau nei dviem dešimtims metų, panevėžiečiui prasidėjo rimti negalavimai. Vyras buvo pripažintas 2-os grupės neįgaliuoju.
Iki šiol jį kankina nuovargis, stuburo skausmai. K.Šeškui tenka saugotis staigių judesių, jam negalima netgi šokti.
Tačiau kompensacijos už karinėje tarnyboje sužalotą sveikatą jis taip pat nėra gavęs.
„Žinoma, kad tokie kaip aš jaučiasi diskriminuojami. Juk ne savo noru sovietų armijoje tarnavome, o grįžę Lietuvai dirbome“, – kalbėjo K.Šeškus, vien vaistams kas mėnesį išleidžiantis 100-150 litų.
Apie ne vieną į panašią padėtį pakliuvusį pensininką K.Šeškus yra prabilęs ir lankydamasis Seime. Panevėžietis viliasi, jog įstatymų leidėjai vis dėlto atkreips dėmesį į tarnybos sovietų armijoje aukomis tapusius pensininkus.
Ministerija užtarė
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Ragėnienės teigimu, pensininkams kelią į kompensaciją užkerta teisės aktai, nenumatantys, kokia medicinos institucija turėtų aiškintis, ar jų negalavimai susiję su karinėje tarnyboje patirtomis traumomis.
„Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priima tik darbingo amžiaus asmenis, o pensininkai palikti nuošaly. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo radusi išeitį, bet viskas užstrigo Seime. Ten atsirado mąstančiųjų, kad pensininkai pretenduoja į išmokas, kurios jiems nepriklauso. Kuo tokia jų nuomonė pagrįsta, nesuprantama. Todėl pensininkai ir liko be pagalbos“, – aiškino Z.Ragėnienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Plačiau skaitykite balandžio 8 d. „Sekundėje“.
Nuotr. Iš tarnybos sovietų armijoje dėl ligų ar sužalojimų
komisuoti dabartiniai pensininkai vienkartinėmis išmokomis savo pinigines galės
pastorinti tik sulaukę Seimo malonės.
