Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinė mokykla atsidūrė po didinamuoju stiklu. Mokyklos šimtmečio jubiliejaus renginyje stebėtas teatralizuotas pionierių pasirodymas taip supykdė parlamentarą Petrą Luomaną, kad šis žada kreiptis į švietimo ministrą, ar mokykloje nesityčiojama iš Lietuvos istorijos.
Sulaukė įžeidimų
Žibartonių pagrindinės mokyklos 100-mečio jubiliejaus renginiuose dalyvavęs Seimo narys Petras Luomanas pašiurpo, pamatęs žygiojančius raudonus kaklaraiščius ryšinčius ir spaliukų ženkliukus seginčius vaikus. Mobiliuoju telefonu nufilmuotus vaizdus jis ruošiasi perduoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, kad būtų įvertinta, ar nebuvo parodyta nepagarba Lietuvos istorijai.
Oficialų raštą, kuriame prašoma paaiškinti, kokios vertybės skiepijamos moksleiviams tokių renginių metu, jis įteikė ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui. O šventėje net nedalyvavęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis viename švietimo darbuotojams skirtame žurnale Žibartonių mokyklos vaikus išvadino kryptingai ugdomais puskvailiais.
Mokyklos bendruomenė jaučiasi įskaudinta, kad dėl vieno žmogaus humoro jausmo neturėjimo viešai įžeidinėjami vaikai.
Į daugiau kaip prieš dvi savaites vykusį Žibartonių mokyklos šimtmečio jubiliejų buvo pakviesti ne tik buvę ir esami mokiniai, mokytojai, tėvai, bet ir valdžios vyrai. Į renginį atvykęs Seimo narys P.Luomanas buvo šokiruotas, kai pamatė, kaip jau nepriklausomoje Lietuvoje augę vaikai, pasipuošę pionierių atributika, deklamuoja sovietinę valdžią šlovinančius eilėraštukus apie gamyklų kaminus ir sovietinius vadukus. Tačiau neišgirdo nė vieno Maironio ar Brazdžionio eilėraščio.
„Buvau pakviestas į minėjimą, iš pradžių buvo viskas gražu, bet kai pasirodė pionieriai, neištvėriau. Kai tik pradėjo deklamuoti „Tegul šviečia saulė“, nufilmavau mobiliuoju telefonu. Gal nieko baisaus ir nebūtų, bet visam tam pionieriškam pasirodymui buvo skirta neproporcingai daug laiko ir energijos. Ir galiausiai pasibaigus paradui į priekį išėjusi pionierių vadovė liepė atsistoti visiems, kurie mokėsi tarybinėje mokykloje. Bet ar mes turėjome kitokią galimybę“, – retoriškai klausė P.Luomanas, taip ir likęs sėdėti savo kėdėje, nes pionieriumi pabūti jam neteko.
Negailėjo kritikos
Seimo narys tikina, kad niekas nėra tikras, jog renginio nenufilmavo ir vėliau nepanaudos prieš pačią Lietuvą priešiškos jėgos.
Tai galima traktuoti ir kaip tam tikrą provokaciją.
Parlamentarui niekaip nesuprantama, kodėl sovietmetis vaikams rodomas kaip pionierių, laimingų ir linksmų, šlovinančių stabą, laikas. Anot P.Luomano, tai yra pasityčiojimas iš Lietuvos istorijos. Juk sovietmetis lietuviams pirmiausia yra skaudžios tremtys, partizanų mirtys ir jų motinų raudos. Pagaliau kodėl tiek daug dėmesio skiriama ne mūsų, o kitos valstybės istorijai, bet nieko nekalbama apie Lietuvos atgimimą, Sąjūdį, Baltijos kelią ir kitus tikrai Lietuvai reikšmingus įvykius.
„Nesakau, renginyje buvo gražių momentų, bet to pionierių pasirodymo tikrai nesupratau. Tarsi nekenčiama Sąjūdžio, laisvės laikų, norima pabrėžti, kaip buvo gerai gyventi prie okupanto. Juk ir toje pačioje mokykloje mokytojavo ne viena pedagogė, vėliau buvusi ištremta į Sibirą, kiek išėjo partizanauti, kodėl nebuvo kalbama apie tai“, – kalbėjo seimūnas.
Anot jo, jeigu Vokietijoje būtų įvykę kažkas panašaus – Hitlerjugendo dalinio pasirodymas, kad ir dangstant po parodijos kauke, tokia mokyklos bendruomenė būtų tikrai užsitraukusi nemalonę, o čia žiūrima kaip į visai nekaltą dalyką.
„Turime išginti tą vergo dvasią ir labai gaila, kad direktorė per visą mokyklos šimtmečio istoriją kaip svarbiausią akcentą iškėlė pionierius. Nežinau, gal aš per daug senamadiškas, gal klystu, gal čia viskas normalu, todėl nufilmuotą medžiagą pateiksiu švietimo ministrui. Aš pats ilgus metus dirbau mokykloje, nesu atitrūkęs ir dabar nuo jos, todėl manau, kad turėjau teisę pareikšti savo nuomonę. Šventės dieną tikrai nenorėjau nieko sakyti, bet mintyse dėliojosi žodžiai: „šitiek ryši raudonų, ir juokinga, ir graudu“. Nors tai turėjo būti linksmas pasirodymas, toks jis tikrai nebuvo, jeigu ant scenos būtų užlipę tokie kaip aš, kažkada mokęsi tarybinėje mokykloje, trumpomis kelnėmis ir plaukuotomis kojomis, su ūsais, tada gal ir būtų linksma“, – ironizavo P.Luomanas.
Šokiravo mokyklos bendruomenę
Parlamentaras savo nuomonę viešai pareiškė aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, nors asmeniškai nei renginio dieną, nei po jos jokios kritikos mokyklos vadovybei neišsakė. Pasak seimūno, direktorė turėjo pati suprasti padariusi didelę klaidą, o komentuoti po renginio ir gadinti šventinę nuotaiką jam pasirodė neetiška.
Tačiau filmuota vaizdo medžiaga ir P.Luomano garsiai išsakyta nuomonė taip paveikė kai kuriuos valdžios atstovus, kad šie, remdamiesi vien vieno žmogaus nuomone, leido sau viešai Žibartonių pagrindinės mokyklos vaikus išvadinti puskvailiais.
Pasak mokyklos direktorės Aldonos Gudavičienės, tiek visai miestelio bendruomenei, tiek ir mokyklos kolektyvui skaudžiausia buvo tai, kad tas pats P.Luomanas po šventės gražiai šypsojosi ir dėkojo už gražų renginį, o paskui iš pasalų dūrė peiliu.
Negana to, spaudoje pasirodė europarlamentaro Vytauto Landsbergio komentaras apie mokyklos jubiliejų, kuriame atvirai įžeidinėjama mokyklos bendruomenė. Piešdamas platesnį sovietmečio vaizdą jis tikino, kad „toks epochos vaizdas būtų pilnesnis ir neugdytų naujų puskvailių. Bet kažkas Žibartoniuose dirba kryptingai.“
„Atsiliepimai spaudoje ir P.Luomano pasisakymai šokiravo mokyklos bendruomenę. Pusantros valandos trukusiame renginyje buvo vaizduojama trys mūsų mokyklos istorijos tarpsniai: smetoninis, sovietinis ir nepriklausomos Lietuvos. Tik septynios minutės buvo skirtos sovietmečio laikotarpiui. Jam iliustruoti ir pasitelkėme pionierius, kurie turėjo atspindėti tos epochos griežtumą, drausmę, rūsčius veidus, gyvenimą, paremtą muštru. Gal kiek ir per ryškiai ir per drąsiai atspindėjome tą laikotarpį, tačiau nieko įžeisti tikrai nenorėjome“, – tikino mokyklos vadovė.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite birželio 21 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
