Judesys spektaklyje tampa svarbiausia priemone išreikšti tai, ko negali verbalinė kalba.
Choreografas Vytis Jankauskas savo premjeroje „Judantys taikiniai“ klausia, kodėl žmonės užmezga tarpusavio ryšius: ar siekdami dėmesio ir meilės, ar iš egoistinių tikslų? Gruodžio 20 dieną Menų spaustuvėje bus pateikiamas ne vienas atsakymas.
Choreografo V. Jankausko šokio teatro premjera „Judantys taikiniai“ – tai šokio spektaklis apie žmonių tarpusavio santykius. Savų atsakymų į klausimus, ko siekiame užmegzdami tarpusavio ryšius, ieško keturi spektaklio herojai, viena vertus įkūnydami egoistinį, instrumentinį tarpusavio santykių modelį, kita vertus trokšdami išsivaduoti iš jo bei užmegzti gilesnius, tikresnius santykius.
V. Jankausko spektakliuose neišvysi ypatingų specialiųjų efektų, nepamatysi ryškių, puošnių dekoracijų. Viso to atsisakoma norint palikti erdvės svarbiausiam spektaklio elementui – judesiui. Spektaklyje „Judantys taikiniai“ jis ir vėl tampa pagrindine priemone išreikšti toms būsenoms, kurių neišreikši verbaline kalba. Minimalistinė scenografija, eksperimentinė Vu Nhat Tan grupės muzika, keturi atlikėjai – tokiomis priemonėmis ieškomas dialogas su spektaklio kūrėjais.
Spektaklyje šoka Agnė Ramanauskaitė, Giedrė Kirkilytė, Tautvilas Gurevičius ir Dovydas Letkauskas. Kostiumų dailininkė Jolanda Imbrasienė.
Vyčio Jankausko šokio trupė įkurta 1997 metais, o 2004-aisiais trupei suteiktas profesionalaus šokio teatro statusas. Per 18 metų šis teatras įsitvirtino kaip itin savitas Lietuvos šiuolaikinio šokio fenomenas, nuosekliai einantis savo keliu. Šio kelio „žingsniai“ – tikslaus, apvalyto ir išraiškingo judesio kalbą gryninantys spektakliai. Paskutiniai metai – choreografo ir jo trupės brandos metai, kuriuos vainikavo du Auksiniai scenos kryžiai: šokio spektaklis „Nuskendęs slėnis“ pelnė apdovanojimus už geriausią 2003–2004 metų choreografiją ir muziką, antrąjį aukščiausią teatralų apdovanojimą V. Jankauskas gavo kaip geriausias choreografas už spektaklį „Budėjimai“ (2008–2009 metai).
