Krepšinio komandą lydinčios šokėjos sulaukia skvarbių rungtynių žiūrovų žvilgsnių. Tačiau ne visiems varžybų stebėtojams žinoma, kad gražuolės merginos sugeba derinti ir mokslą, ir treniruotes. Šokėjos ne tik nori krepšinio aistruolių dėmesio, bet ir siekia užsibrėžtų tikslų, o galimi romanai su sportininkais daugelio nedomina.
Privalumas – sceninė patirtis
Lankstumas, koordinacija, artistiškumas, pasitikėjimas savimi – tai svarbiausi reikalavimai siekiant patekti į krepšinio komandos šokėjų grupę. Privalumu laikoma ir sceninė patirtis, tačiau ne kiekviena jauna mergina jos turi sukaupusi.
Naują sezoną Panevėžio krepšinio komanda „Techasas“ pradėjo su nauja šokėjų grupe. Joje dešimt merginų ir trys vaikinai – breiko šokėjai, programą paįvairinantys akrobatiniais elementais.
Šokėjų debiutas įvyko spalio 4-ąją „Techasui“ žaidžiant su Talino „Kalev“ komanda. Varžybų liudininkų teigimu, šokėjos sulaukė audringų plojimų.
Galimybė tapti krepšinio komandos šokių grupės nare vilioja ne vieną merginą, todėl jau po pirmo pasirodymo su „Techaso“ komanda grupės vadovė Irina Šlimienė sulaukė daugybės skambučių ir džiaugėsi, kad šokti panoro dvidešimtmetės.
„Scenoje vyresnės merginos atrodo geriau. Jos labiau pasitiki savimi, moka bendrauti su publika, nesutrinka, jei suklysta atlikdamos kokį judesį, nusišypso ir mikliai išsisuka iš keblios situacijos“, – „Sekundei“ teigė pašnekovė.
Pavydo nėra
Pasak Irinos, dauguma panelių siekia dėmesio, o kur jo daugiau gausi, jei ne krepšinio aikštelėje, varžybas stebint tūkstantinei auditorijai. Merginos nori būti žinomos, tad čia galimybės irgi didelės ir viliojančios.
„Šokėjų ieškoti nereikia, jos pačios veržiasi į studiją, o rezultatas priklauso nuo to, kiek noro ir jėgų šiam tikslui atiduoda“, – kalbėjo vadovė.
Adrenalinas – nuolatinis krepšinio komandos šokėjų palydovas. Patirtos emocijos skatina dirbti su užsidegimu, siekti didesnio lankstumo. Po nepasisekusio pasirodymo sporto aistruoliai paleidžia piktų replikų, tačiau jos merginų iš vėžių neišmuša.
Po varžybų stipriosios lyties žiūrovai, komandos sirgaliai „kabina“ merginas, prašo telefono numerių, bet veltui.
„Džiaugiuosi, kad visos komandos merginos turi vaikinus ir jų draugai nedraudžia šokti, nepavyduliauja. Aš stebiu grupę, stengiuosi išvengti incidentų, nes nuo gero kolektyvo vardo ir puikios darbo atmosferos priklauso rezultatai. Mes daug kalbame, kaip elgtis su krepšinio aistruoliais. Ačiū Dievui, kol kas nesusipratimų nebuvo“, – tvirtino I.Šlimienė.
Paklausta, ar neįsiplieskia aistros tarp šokėjų ir krepšininkų, ar neužsimezga slapti romanai, vadovė teigė to dar nebuvus, tačiau dievagotis, kad neatsitiks, negalinti.
„Daugelis krepšininkų turi šeimas, todėl, kad nekiltų pagundų, nepasklistų apkalbų, turiu tokią nuostatą, kad šokėjų grupė nedalyvautų komandos vakarėliuose. O bendrų išvykų neplanuojama, nes kitų miestų komandos turi savas šokėjas. Jei krepšininkai žaidžia išvykoje, ten šoka aikštelės šeimininkų grupė“, – aiškino vadovė.
Futbolininkų kojinės
Žiūrovų dėmesiui patraukti visada labai svarbi šokėjų apranga. Tačiau per varžybas atliekant ritmines, gimnastikos figūras, šokant sportinius šokius ne vien merginų išvaizda lemia sėkmingą rezultatą. Judesių laisvė, plastika didžiąja dalimi priklauso nuo aprangos. O čia rūpesčių – per akis. Mat ne kiekviena siuvykla gali pasiūti specialius, elastinius, judesių nevaržančius kostiumus. Studijos „Energy“ vadovė Irina sakė, kad debiutui su „Techaso“ komanda marškinėlius, trumpus sijonėlius pirko sportinę aprangą gaminančioje įmonėje. Bet itin lankstaus pado sportiniams bateliams pinigų neužteko, tad apsiribojo paprastais. O kojines įsigijo futbolininkų, jos ilgos, užtempiamos kiek aukščiau kelių ir stilingai atrodo. Deja, ant kelių dar turėtų segėti apsaugas, tačiau kol kas jų neturi, nors tai privaloma šokant krepšinio aikštelėje.
„Kostiumams ieškome rėmėjų. Kiek sugebėsime surinkti lėšų, nuo to priklausys aprangos įvairovė, bet jei paramos negausime – šio projekto atsisakysime. Paprastoje siuvykloje drabužių pasisiūti negalime, kad ir kaip juos sumodeliuotume. Juos reikia užsakyti Kaune, specialioje siuvykloje, kur siuvama Lietuvos sportininkų apranga“, – pasakojo vadovė.
Stereotipus paneigė
Krepšinio komandos šokėjų grupės apranga atvira – trumpučiai marškinėliai, mini sijonėliai, leidžiantys parodyti gražias, vyrų geidžiamas kūno vietas.
Galbūt tokia apranga – pagrindas manyti, kad šokėjos – lengvabūdės merginos ir, kaip įprasta sakyti, vos nutaikius progą, jas galima „kabinti“. „Energy“ studijos merginos tokį stereotipą tuoj pat puolė neigti.
„Einu ir praeinu, kad ir kaip kalbintų, replikuotų“, – teigė viena šokėja. Kitos tvirtino, kad tokiais atvejais reikia galvoti apie grupės įvaizdį, todėl bet kada, su bet kuo koketuoti, kalbėtis nedera.
Šokėjos žino, kad jos gražios, atkreipia aplinkinių dėmesį. To merginos neslepia, tačiau savimi turi rūpintis. Laimei, kol kas laikytis dietų nereikia. Tik nerimą kelia pajuodę paakiai, mat treniruotes, pasirodymus varžybose tenka derinti su mokslais. Poilsiui laiko nelieka, taip pat ir maitinimuisi. Anot merginų, prieš treniruotę valgyti nerekomenduojama, taip pat ir po jos. Tačiau tokiu atveju gelbsti šokoladas, vaisiai ir vanduo. Šių produktų suvartojama daug. Nė viena panelė į repeticiją tuščiu krepšiu neateina.
Klonuoti merginų nežada
Visos dešimt šokėjų „Sekundei“ tvirtino, kad jos lankosi soliariumuose, turi savo kirpėjas, nes šokant krepšinio aikštelėje reikalingas vienodas įvaizdis.
Grupės vadovė neslėpė, kad ji norėtų matyti vien juodaplaukes merginas. Pasak Irinos, būtent tokia plaukų spalva dabar atkreipia žiūrovų dėmesį, nes Lietuvoje dominuoja blondinės. Tačiau klonuoti merginų vadonė nežada, nes kiekviena turi savo charakterį, skirtingą zodiako ženklą.
Vis dėlto vadovė turi griežtą reikalavimą merginoms – sceninis makiažas turi būti ryškus. Keista, bet, anot Irinos, ne visos jaunos panelės lengvai sutinka ant skruostų tepti pudrą, ryškiai brėžti akių liniją, vokus tepti sodriomis, akinamomis spalvomis.
„Kiekviena turi savų principų, tačiau yra bendras tikslas. Mūsų darbą traktuoju kaip komandinį, todėl reikalauju paklusti. Su laiku pavyksta“, – pripažino pašnekovė.
Tėvai išugdė drausmę
Minutinės pertraukėlės šokis – itin subtilus. Per tokį trumpą laiką reikia parodyti daug akrobatikos, gimnastikos, plastikos.
„Tarp mergaičių pastebiu konkurenciją – kuri gražesnė, lankstesnė, bet šito netoleruoju. Siekiu, kad viena kitai padėtų. Todėl repeticijų metu blogiau šokančiajai liepiu stoti šalia daugiau išmokusiosios. Jei kuri mergina repeticijos metu nesugeba įvykdyti mano reikalavimų, sakau: dirbsime, kol pasieksime rezultatą“, – griežtai kalbėjo Irina.
Prieš rungtynes krepšinio komandos šokėjos renkasi dviem valandomis anksčiau. Jos pirmiausia apšyla, tada aikštelę užleidžia krepšininkams ir eina dažytis, rengtis. Žiūrovai ir sirgaliai negali įvertinti merginų jaudulio. Jų didžiausias noras neapvilti krepšinio aistruolių, laiku išbėgti į aikštelę, nes ne kiekvienas varžybų švilpukas tai lemia. Tačiau laukdamos išbėgimo į aikštelę šokėjos krūpčioja: o gal dabar jau laikas?
Merginas subūrusi vadovė I.Šlimienė – karininkų dukra. Anot jos, tėvų profesija išugdė drausmę, o sėkmę lėmė likimas.
Moteris džiaugiasi, kad ją palaiko vyras Ričardas ir visa šeima. Pasak Irinos, vyro ir jos tėvai sutelkė jėgas, kad įkurtų šokių studiją. Tuo pat metu gimė sūnus Vitalijus.
„Viskas prasidėjo vienu metu. Buvo sunku, tačiau tai – mano sielos daina“, – prisipažino I.Šlimienė.
Valentina ŽIGIENĖ
Nuotr. Dešimt merginų
palaiko „Techaso“ komandą.
