Baltarusiškas stebuklas išsiskaidė.
Minskas gavo pirmuosius 800 tūkst. iš 3 mlrd. JAV dolerių, kuriuos per trejus metus skirti pažadėjo Maskvos diriguojama Eurazijos ekonominė bendrija. Injekcija Aliaksandrui Lukašenkai padės pratempti iki rudens, tačiau toliau jam gali nebepavykti vedžioti Maskvos ir Tarptautinio valiutos fondo už nosies ir rinktis: Vakarų siūlomą šoko terapiją arba Rusijos glėbį.
Rytų Europos studijų centro analitikas Vytis Jurkonis prognozuoja, kad A. Lukašenkos režimas su nerimu turėtų laukti žiemos – prasidėjus šildymo sezonui žmonės tikrai pajus, kad nėra iš ko mokėti. „A. Lukašenka sutiks su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Rusijos reikalaujama privatizavimo programa tik tada, kai kils realus pavojus prarasti valdžią ir nebebus kitų išeičių“, – teigia Baltarusijos liberalus ekonomistas Leonidas Zlotnikovas interviu Baltarusijos portalui tut.by. O kad išeičių mažėja, rodo tai, jog kartu su pirmąja Rusijos finansine injekcija buvo paskelbtas gandas apie vieno geidžiamiausių valstybinių objektų – didžiausios pasaulyje kalio trąšų gamintojos „Belaruskali“ – 50 proc. akcijų pardavimą.
„A. Lukašenka dėl to ir yra manipuliavimo meistras: jis žaidžia ir vienos, ir kitos pusės emocijomis. Vakarai nenori, kad Baltarusiją supirktų Rusija, dėl to stengsis palaikyti Baltarusijos nepriklausomybę, tai yra palaikys gyvybę. Rusija savo ruožtu išmoko daug pamokų ir gerai supranta, kad Vakarams dauguma objektų nėra įdomūs, tiksliau, finansiškai nuostolingi, nes Baltarusijos ekonomika glaudžiai susijusi su Rusijos sistema. Būtų patiriami nuostoliai, reikėtų taikytis prie Rusijos taisyklių, – trijų veikėjų žaidimą apibūdina V. Jurkonis. – Gandai dėl „Belaruskali“ pardavimo sako, jog rusai suinteresuoti juo ir yra pasiruošę mokėti nemažai – 15 mlrd. JAV dolerių vien už 50 proc. akcijų. Be to, yra prašoma paskolos iš TVF, kuris irgi turi derybinį paketą – tai politinių kalinių paleidimas bei geresnės sąlygos opozicijai per artėjančius parlamento rinkimus. Tai suprasdama Rusija nepersistengia ir bando nusipirkti pigiau – palaikydama A. Lukašenką mažomis porcijomis, bet neleisdama jam laisviau kvėpuoti.“
Nors V. Jurkonis teigia, kad Vakarų kompanijoms sąlygos Baltarusijoje nėra palankios, Baltarusijos ekonomistas Leonidas Zaiko, anksčiau konsultavęs patį A. Lukašenką, sako susiduriantis su ypatingu vakariečių dėmesiu šalies įmonėms.
„TVF taip pat yra žmonių, mėgstančių pinigus. Jie TVF lėšomis taip pat gali norėti nebrangiai įsigyti geros nuosavybės Baltarusijoje. Baltarusija yra vienintelė valstybė Europoje, kur daugiau nei 70 proc. nuosavybės yra valstybinė. Baltarusiją dar reikia pasidalyti. Šis nuosavybės pasidalijimas yra priešaky, kalbama apie milijardus“, – teigia L. Zaiko. Pasak jo, kapitalizacijos koeficientas Baltarusijoje gali siekti ir penkiasdešimteriopą dydį: „Labai tinkamai įdėjus pinigus, 20 tūkst. eurų per 5–6 metus gali duoti milijoną. Kai būnu Vokietijoje, Austrijoje, prie manęs prieina ir sako: susitarkime, dirbkime kartu – mūsų pinigai, ir padarysime gerą „biznį“ iš privatizacijos. Žinoma, galima padaryti – daugiau niekur milijardų taip nepačiupsi.“
TVF palydėjo į aklagatvį?
„Mes pastarąjį kartą ėmėme 3,6 mlrd. dolerių. Pinigai buvo skirti rezervui sukurti ir valiutos kursui palaikyti. Tai buvo klaidingas sprendimas, nes pratęsė neprofesionalią ir populistinę ekonominę politiką“, – teigia ekonomistas L. Zaiko. Pasak jo, TVF sudarytos sąlygos buvo itin griežtos, tačiau tai nieko nereiškė: „Kai susipažinau su TVF sąlygomis, tai atrodė, kad šeimoje blogam vaikui duodami pinigai, ir jis turi kasdien atsiskaityti, kiek suvalgė bandelių, saldainių, kiek išgėrė gazuoto vandens. Todėl stebina, kad nuodugnumo ir kruopštumo buvo labai daug, tačiau didžiąja dalimi nieko nebuvo įvykdyta.“
„Buvo atsikalbinėjama, bet dabar tai, matyt, nepraeis“, – teigia kitas ekonomistas L. Zlotnikovas, dirbęs dabar penkeriems metams nuteisto kandidato į prezidentus Andrejaus Sanikovo komandoje. Jis pabrėžia, kad TVF gali veikti ir kiti faktoriai, ne tik įsipareigojimų nevykdymas: atsistatydino TVF vadovavęs socialistas Dominique’as Straussas-Kahnas, o kitas vadovas greičiausiai bus liberalas, taip pat gali būti svarbūs opozicijos suvaržymo klausimai. L. Zlotnikovas mano, kad šįkart TVF kreditas, jei bus išduodamas, tai pagal scenarijų „reformos – ryte, o pinigai – vakare.“
L. Zlotnikovas dalį kaltės dėl Baltarusijoje susidariusios situacijos verčia TVF: „Jis padėjo nuvesti mūsų ekonomiką į šitą aklagatvį. Tai reikia pripažinti. Jis daro ne pirmą klaidą. Ir Rusijoje taip buvo 1998 metais, ir kitose šalyse.“
Vyriausybė – atpirkimo ožių gardas
L. Zaiko vengia priskirti ekonominės politikos sprendimus pačiam A. Lukašenkai ir kaltina vyriausybę „neprofesionalumu“, tačiau tuo pačiu metu pripažįsta, kad kabinetas paliekamas atpirkimo ožio vietoje, o pats A. Lukašenka jau suprato, kad vien kreditai šalies neišgelbės.
V. Jurkonis teigia, kad naivu tikėtis, jog kažkas Baltarusijoje vyksta be prezidento žinios. „A. Lukašenkos valdymo patirtis rodo, kad jis mėgsta turėti atpirkimo ožius. Ir tai jis irgi patvirtino Baltarusijos žiniasklaidoje nurodydamas ministrams nedelsiant sutvarkyti situaciją pats nesakydamas kaip. Tokiu būdu jis turi pasiaiškinimą, esą kažkas sabotuoja Baltarusiją iš išorės, bet ir kad kažkas nesugeba suvaldyti situacijos šalies viduje“, – teigia V. Jurkonis.
TVF skelbia tikintis, kad Baltarusija gali atiduoti paskolą. L. Zlotnikovo manymu, dėl to, kad remiasi įspūdingu šalies BVP augimo tempu. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius BVP augo 12,5 proc. ir tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. TVF taip pat tikisi įplaukų į Baltarusijos biudžetą iš privatizavimo programos. Tačiau net jei tokia įvyktų, įmonių vertė gali būti kur kas mažesnė, nei tikimasi, nes dauguma jų nėra efektyvios ir nėra labai pelningos.
L. Zlotnikovas skaičiuoja, kad šalies BVP augimas išties yra bent dvigubai mažesnis, nes Baltarusijos ekonomikai netinka rinkos sąlygomis taikoma skaičiavimo metodologija. Jis pateikia pavyzdį, kad 1995 metais Rusijos ir Baltarusijos BVP dalis vienam gyventojui buvo tokia pati. Nuo tada, remiantis abiejų šalių pateikiama statistika, Baltarusijos BVP augimo tempas visąlaik buvo didesnis. Tačiau 2009 metais rusų BVP vienam gyventojui jau buvo pusantro karto didesnis nei baltarusių. „Tai aiškus paradoksas. Jei TVF išspręs šį paradoksą, jis išsiaiškins, kas ir kaip šioje ekonomikoje“, – aiškina L. Zlotnikovas.
A. Lukašenka – dar ne Miunhauzenas
TVF misijos vadovas Baltarusijoje Christopheris Jarvisas po konsultacijų su Baltarusijos valdžia ir ekonomistais birželio 13 dieną visų pirma įspėjo nedidinti tarnautojų ir valstybinių įmonių darbuotojų atlyginimų. „Mes žinome, kad kainos kyla ir sunku išsiversti be algų didinimo. Tačiau didelis algų augimas tik užburta spirale stums kainas aukštyn, o rublį žemyn“, – teigė TVF atstovas.
Jis sako suprantantis, kad realūs žmonių atlyginimai tokiu atveju dėl infliacijos bus mažesni nei pernai, tačiau pabrėžia, kad jau dabar gyventojai jaučia sumažėjusius atlyginimus ir nerimą dėl ateities, tačiau negauna tos naudos, kuri atsirastų ėmusis taupymo priemonių ir stabilizavus padėtį.
„Pats savęs iš balos neištrauksi, tik Miunhauzenas pats save ištraukė. Pakelti gyvenimo lygį didinant pensijas, bet nesprendžiant kitų problemų, – neįmanoma. Viskas tiesiog kels infliaciją ir visuomenė praras dar daugiau“, – L. Zlotnikovas pritaria C. Jarvisui ir palaiko scenarijų, kad baltarusiai turi susiveržti diržus, liberalizuoti rinką ir laukti jos vaisių. „Liberalizacija pati savaime yra pragyvenimo lygio palaikymo rezervas“, – teigia L. Zlotnikovas, taip pat pabrėžiantis, kad Baltarusijos ekonomika nepasiekia netgi pereinamosios į rinkos ekonomiką statuso pagal įvairių tarptautinių vertintojų kriterijus.
„Aš ne visiškai sutinku su C. Jarvisu, kuris krizės priežastis mato tik finansų sistemoje. Krizės priežastys, jei žiūrėtume plačiau, būtų visai kitos – mes esame neefektyvi ekonomika, o gyventi norisi gerai ir iškart. Mes statėme daug būstų, mes didinome algas, tačiau ne iš to, ką sukūrė ekonomika, o iš to, kad ėmėme kreditus ir juos pravalgėme“, – tvirtina L. Zlotnikovas.
Anksčiau šiemet atliktais TVF skaičiavimais, Baltarusijos biudžeto deficitas 2010-aisiais buvo 16 proc. ir nekeičiant politikos 2011-aisiais turėtų mažėti nežymiai. Tačiau, pasak TVF, sumažėjimas įvyktų nebent dėl pagerėjusių naftos įsigijimo iš Rusijos sąlygų, nustatytų 2010 metų gruodžio susitarimu.
Teks gyventi pagal galimybes
„Ko mums reikia dabar? Mums reikia, visų pirma, pereiti prie gyvenimo pagal galimybes, antra, didinti ekonomikos efektyvumą. Mums reikia vidinės ekonomikos pagrindu kelti gyvenimo lygį“, – sako L. Zlotnikovas.
Jis siūlo ne tik stabdyti pinigų mašiną, bet ir imtis visos šoko terapijos – išlaisvinti valiutos kursą, kuris visuomenei, jau kenčiančiai dėl devalvacijos, reikštų dar didesnius nuostolius ir sunkumus. Tačiau tai būtų į naudą ekonomikai: „Tai infliacijos nebuvimas, tai užsienio investicijų pritraukimas, nes investuotojai negali čia ateiti, jei yra aukšta infliacija: negalima apskaičiuoti projekto efektyvumo, negalima sudaryti verslo plano, didelė rizika. Todėl mums tiesiog būtina šoko terapija.“
Dabar Baltarusija nustatė fiksuotą dolerio kursą, kuris siekia apie 5 tūkst. rublių. Pasak L. Zlotnikovo, jei baltarusiai kursą paleis, jis gali nusistovėti tarp 6–7 tūkst. „Kai kursas nusistovės, jis bus lemiamas ilgalaikių makroekonominių tendencijų, nešokinės šen bei ten. Tada įmanomas užsienio investicijų padidėjimas“, – sako jis.
Pasak jo, po devalvacijos eksporto efektyvumas gerokai padidėjo, o jei dolerio kaina dar išaugtų dėl laisvo kurso, išaugtų eksportas ir valiutos įplaukos dar padidėtų. „Kursas stabilizuosis, tačiau stabilizuosis Baltarusijos ekonomikos galimybių lygyje“, – teigia L. Zlotnikovas.
