Didžiausią dalį draudėjų skolos sudaro bankrutuojančių įmonių skola.
2011 metų spalio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetui buvo skolingi 83 452 draudėjai, kurių skola pradelstais mokėjimo terminais siekė 471,5 mln. Lt. Per trečiąjį ketvirtį skolingų draudėjų skaičius sumažėjo 4 101 arba 4,7 proc., o draudėjų skola sumažėjo 3,2 mln. Lt arba 0,67 proc.
Tačiau nuo metų pradžios skolingų draudėjų skaičius išaugo 8 316 arba 11,1 proc., o draudėjų skola – 14,7 mln. Lt (3,22 proc.). Negalutiniais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą gauta 7 mlrd. 968,2 mln. Lt, taigi trijų šių metų ketvirčių įsiskolinimų dalis nuo surinktų įmokų tesudaro 0,18 proc.
Šiais metais draudėjų skola „Sodrai“ auga ne taip sparčiai, kaip ankstesniais metais. Per tris praėjusių metų ketvirčius draudėjų skola „Sodrai“ išaugo 40,5 mln. litų (9,9 proc.) ir 2010 m. spalio 1-ąją siekė 448,8 mln. Lt. Sparčiausiai įmonių skola „Sodrai“ augo kriziniais 2009 m.: jei 2009 m. sausio 1-ąją ji siekė 260,7 mln. Lt, tai 2010 m. sausio 1-ąją – 408,3 mln. Lt, taigi per metus išaugo 56,6 proc.
Didžiausią dalį draudėjų skolos sudaro bankrutuojančių įmonių skola. Bankrutuojančios įmonės šių metų spalio 1 d. „Sodrai“ buvo skolingos 280,8 mln. Lt, o tai sudaro 59,6 proc. bendros draudėjų skolos.
Išanalizavus, kaip kito skola „Sodrai“ pagal įmonių tipus, matyti, kad labiausiai trečiąjį ketvirtį mažėjo uždarųjų akcinių bendrovių skola – 1,8 mln. Lt. (0,6 proc.), advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių skola sumažėjo 1,1 mln. Lt (40,7 proc.), gyventojų, vykdančių individualią veiklą ir individualių įmonių – po 0,7 mln. Lt (atitinkamai 6,3 proc. ir 1,2 proc.), asmenų, vykdančių individualią žemės ūkio veiklą – 0,4 mln. Lt (16,7 proc.) ir t.t.
Trečiąjį ketvirtį labiausiai išaugo biudžetinių įstaigų skola „Sodrai“ – net 32,3 proc. arba 1,1 mln. Lt. Taip pat didėjo akcinių bendrovių skola – 0,4 mln. Lt arba 0,5 proc.
Siekiant padėti draudėjams išspręsti susidariusius laikinus finansinius sunkumus skolos „Sodros“ biudžetui mokėjimas gali būti atidedamas. Dažniausiai šia galimybe pasinaudoja savarankiškai dirbantys asmenys. Šių metų lapkričio 1 d. duomenimis, su draudėjais buvo sudaryta 3481 sutartis, kuriomis draudėjams yra atidėtas 8,8 mln. Lt skolos „Sodrai“ mokėjimas.
Dėl įmokų skolos mokėjimo atidėjimo draudėjai turi kreiptis į teritorinius „Sodros“ skyrius. Dėl savarankiškai dirbančiųjų skolos atidėjimo sprendimus priima „Sodros“ teritoriniai skyriai, dėl draudėjų turinčių samdomų darbuotojų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba arba, jei skola didesnė nei 100 tūkst. Lt, sprendimas priimamas pritarus „Sodros“ tarybai. Įmokų mokėjimas gali būti atidėtas vieneriems metams.
Atidėjus skolos mokėjimą nei delspinigių, nei palūkanų draudėjas nemoka, sustabdomos kitos skolos išieškojimo priemonės. „Sodra“ siekia, kad būtų priimtos reikalingos teisės aktų pataisos, kurios leistų skaičiuoti palūkanas nuo susidariusios skolos. Palūkanos būtų skaičiuojamos pagal Finansų ministerijos patvirtintą metodiką.
Siekdami surinkti priskaičiuotas įmokas „Sodros“ specialistai įmonių atžvilgiu taiko įstatymuose numatytas poveikio priemones. Draudėjams, pritaikius įstatymais numatytas priverstinio poveikio priemones, per trečiąjį šių metų ketvirtį gauta 75,9 mln. Lt pajamų, o per spalio mėnesį dar 20,8 mln. Lt. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių, pritaikius priverstinio poveikio priemones, gauta 235,1 mln. Lt. Efektyviausia priemonė leidžianti gauti pradelstus mokėjimus – mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, kuriose skolingi draudėjai turi sąskaitas. Pritaikius šią priemonę per trečiąjį šių metų ketvirtį gauta 69,4 mln. Lt, o per spalio mėnesį dar 18,6 mln. Lt. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių pateikus mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms, kuriose skolingi draudėjai turi sąskaitas buvo gauta 210,9 mln. Lt.
Daugiausia „Sodrai“ skolingos bendrovės: AB „Kauno diena“ – 1815143,35 Lt, AB „Klaipėdos kranai“ – 1606949,70 Lt, AB „Lithun“ – 1053896,83 Lt.
