ELTA
Smulkieji verslininkai skeptiškai vertina Prezidento Valdo Adamkaus siūlomą “Sodros” įmokų “lubų” modelį.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDVK) Socialinių reikalų komiteto nario Aido Vaičiulio, skatinant smulkųjį verslą reikėtų brėžti ne “Sodros” mokesčio ribas, bet kurti lankstesnę, nuo darbo užmokesčio dydžio priklausomą, mokesčių surinkimo sistemą.
A. Vaičiulio teigimu, 10 tūkst. litų viršijantis atlyginimas smulkiajame versle yra reta išimtis. Tokius atlyginimus gauna aukštos kvalifikacijos specialistai arba pardavimo darbuotojai. Vidutinis darbo atlygis siekia kelis tūkstančius litų.
Be to, pasak LVDK atstovo, toks “Sodros” mokesčių ribos nustatymas būtų neveiksmingas, mat daugelis aukščiausio lygio vadovų gali naudoti kitokį atlygio apmokestinimo mechanizmą, išmokant tantjemas.
“Pavyzdžiui, sutartinai aukščiausio lygio vadovui gali būti mokamas 6 tūkst. litų atlyginimas. Kita dalis – per tantjemas. Tai yra oficialu ir pigiau”, – Eltai sakė A. Vaičiulis.
LDVK narys neneigė, jog reformos “Sodros” mokesčių srityje yra būtinos, tačiau, pasak jo, naudingiau būtų atsižvelgiant į mokamų atlyginimų dydį paskaičiuoti, nuo kokio darbo užmokesčio galėtų prasidėti lengvata.
“Lankstesnė šių mokesčių sistema skatintų darbdavius kelti atlyginimus, o tai užtikrintų gerovę sulaukus pensinio amžiaus”, – teigė A. Vaičiulis.
Darbdavių konfederacijos atstovo teigimu, “Sodros” mokesčių apribojimai iš pradžių smogtų ir taip skylėtam biudžetui, tačiau ilgainiui tai atsipirktų.
ELTA primena, jog nustatyti maksimalų darbo užmokesčio dydį, kurį viršijus valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo viršijamos dalies nebūtų mokamos, siūloma jau nuo kitų metų sausio.
“Lubos” tada būtų skaičiuojamos pagal šių metų trečiojo ketvirčio duomenis ir viršytų 10 tūkst. darbo užmokesčio bruto per mėnesį. “Sodros” įmokos nebūtų mokamos tik už dalį, viršijančią šią sumą.
Tai numatyta pirmadienį šalies vadovo Seimui pateiktame svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildyme, kuriuo siūloma nustatyti socialinio draudimo įmokų apribojimus, “Sodros” įmokų “lubas”.
Valstybės vadovas siūlo, kad metinis darbo užmokesčio dydis, kurį viršijus nebebūtų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, būtų ne mažesnis kaip 60 Statistikos departamento skelbiamo prieš tai buvusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.
Prezidento
V. Adamkaus nuomone, toks sprendimas turėtų tapti viena iš efektyvesnių
priemonių, galinčių padėti susigrąžinti ir pritraukti gabiausius specialistus į
Lietuvą bei teigiamai paveikti šalies ūkio konkurencingumą ir investicinį
patrauklumą.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDVK) Socialinių reikalų komiteto nario Aido Vaičiulio, skatinant smulkųjį verslą reikėtų brėžti ne “Sodros” mokesčio ribas, bet kurti lankstesnę, nuo darbo užmokesčio dydžio priklausomą, mokesčių surinkimo sistemą.
A. Vaičiulio teigimu, 10 tūkst. litų viršijantis atlyginimas smulkiajame versle yra reta išimtis. Tokius atlyginimus gauna aukštos kvalifikacijos specialistai arba pardavimo darbuotojai. Vidutinis darbo atlygis siekia kelis tūkstančius litų.
Be to, pasak LVDK atstovo, toks “Sodros” mokesčių ribos nustatymas būtų neveiksmingas, mat daugelis aukščiausio lygio vadovų gali naudoti kitokį atlygio apmokestinimo mechanizmą, išmokant tantjemas.
“Pavyzdžiui, sutartinai aukščiausio lygio vadovui gali būti mokamas 6 tūkst. litų atlyginimas. Kita dalis – per tantjemas. Tai yra oficialu ir pigiau”, – Eltai sakė A. Vaičiulis.
LDVK narys neneigė, jog reformos “Sodros” mokesčių srityje yra būtinos, tačiau, pasak jo, naudingiau būtų atsižvelgiant į mokamų atlyginimų dydį paskaičiuoti, nuo kokio darbo užmokesčio galėtų prasidėti lengvata.
“Lankstesnė šių mokesčių sistema skatintų darbdavius kelti atlyginimus, o tai užtikrintų gerovę sulaukus pensinio amžiaus”, – teigė A. Vaičiulis.
Darbdavių konfederacijos atstovo teigimu, “Sodros” mokesčių apribojimai iš pradžių smogtų ir taip skylėtam biudžetui, tačiau ilgainiui tai atsipirktų.
ELTA primena, jog nustatyti maksimalų darbo užmokesčio dydį, kurį viršijus valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo viršijamos dalies nebūtų mokamos, siūloma jau nuo kitų metų sausio.
“Lubos” tada būtų skaičiuojamos pagal šių metų trečiojo ketvirčio duomenis ir viršytų 10 tūkst. darbo užmokesčio bruto per mėnesį. “Sodros” įmokos nebūtų mokamos tik už dalį, viršijančią šią sumą.
Tai numatyta pirmadienį šalies vadovo Seimui pateiktame svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildyme, kuriuo siūloma nustatyti socialinio draudimo įmokų apribojimus, “Sodros” įmokų “lubas”.
Valstybės vadovas siūlo, kad metinis darbo užmokesčio dydis, kurį viršijus nebebūtų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, būtų ne mažesnis kaip 60 Statistikos departamento skelbiamo prieš tai buvusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.
Prezidento
V. Adamkaus nuomone, toks sprendimas turėtų tapti viena iš efektyvesnių
priemonių, galinčių padėti susigrąžinti ir pritraukti gabiausius specialistus į
Lietuvą bei teigiamai paveikti šalies ūkio konkurencingumą ir investicinį
patrauklumą.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
