„Sodros“ informacinių technologijų eksploatacinis biudžetas per metus siekia apie 10 mln. litų.
Incidentas, kai avarija serverinėje net kelioms dienoms iš rikiuotės išvedė „Sodros“ elektronines sistemas, turėtų nepasikartoti pradėjus veikti rezervinei serverinei. To viliasi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis. Vis dėlto jis pripažįsta, kad geresnė apsauga nuo tokių gedimų šiai institucijai būtų per didelė prabanga.
Savaitgalį įvykus avarijai „Sodros“ serverinėje sutriko visų įstaigos elektroninių sistemų darbas – neveikė tiek vidinės, tiek išorinės sistemos, nebuvo galimybės naudotis elekroninėmis „Sodros“ paslaugomis: elektroninėmis gyventojų ir draudėjų aptarnavimo bei pažymėjimų tvarkymo sistemomis. Verslininkai skundėsi, kad sutrikus šių sistemų darbui, kai kurios įmonės negalėjo nei atleisti, nei priimti darbuotojų.
„Greičiausiai tai buvo problemos su kondicionieriais. Kylant temperatūrai suveikė priešgaisrinė sistema, tačiau temperatūra kilo toliau. Kai kurie diskai tiesiog perkaito ir sugedo“, – portalui IQ.lt serverinėje įvykusio gedimo priežastis aiškino „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas M. Strumskis. Anot jo, „Sodra“ turėjo rezervinę visų duomenų kopiją, kurią reikėjo „perpumpuoti“ į pataisytus serverius. Tačiau duomenų kiekiai esą buvo tokie dideli, kad jų perkėlimas užtruko net kelias paras.
Direktoriaus pavaduotojas vylėsi, kad toks atvejis, kai avarija net kelioms dienoms sutabdo visų „Sodros“ sistemų veikimą daugiau nepasikartos. Statybininkai esą jau baigė darbus rezervinėje serverinėje. Baigus ją įrengti, „Sodros“ sistemų darbingumo atstatymas truks nuo keliolikus minučių iki valandos. Vis dėlto jis paaiškino, kad vadinamoji rezervinė serverinė nėra „dubliuojanti“. Dubliuojantis serveris „Sodrai“ esą būtų „per didelė prabanga“.
Tiesa, rezervinės serverinės statybos, anot M. Strumskio, gerokai užsitęsė: „Statybos truko labai ilgai. Nuo tada, kai pradėjome projektuoti praėjo maždaug penkeri metai. Žinote, vien statybos leidimą gauti kiek užtrunka, projektą paruošti, įtraukti į kitų metų biudžetą ir t.t.“.
Pašnekovas taip pat užsiminė, kad „Sodra“ nesvarsto galimybės išsinuomoti patalpą ir serverį iš tokią paslaugą teikiančios įmonės, nes tai esą kainuos gerokai brangiau. Vadinamosios „debesų technologijos“, anot jo, „Sodrai“ taip pat prieinamos tik teoriškai.
„Tokie sprendimai bus įgyvendinami tik tada, kai Seimas rudens sesijoje priims įstatymą, kitais metais iki liepos 1 dienos bus priimami poįstatyminiai aktai, pusę metų rengiama ir testuojama programinė įranga, gruodžio mėnesį ji diegiama, ir nuo naujų metų pradedama dirbti.
Kol yra taip, kad įstatymas priimamas, kitą savaitę jis paskelbiamas „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja nuo paskelbimo datos, o poįstatyminiai aktai paskelbiami tik gerokai vėliau. Aišku, programinė įranga diegiama „gaisriniu“ būdu ir t.t. Tokiu atveju nė vienas rimtas „debesies“ savininkas tokio kliento neįsileis arba už tai prašys beprotiškai didelių pinigų“, – kalbėjo M. Strumskis.
„Sodros“ informacinių technologijų eksploatacinis biudžetas per metus siekia apie 10 mln. litų.
