Nebenori pūdyti
derliaus
2002 metais Dembavos medelynas dalį derliaus paliko pūti laukuose. Tada taip pasielgti bendrovę privertė akivaizdus didžiųjų prekybos centrų nenoras prekiauti šalies vaisių augintojų produkcija, nes Lenkijos sodininkai užvertė mūsų šalį gerokai pigesniais obuoliais.
Šiemet sausio 15 dieną Seimas patvirtino pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, pagal kurią PVM nuo 2009 metų būtų sumažintas nuo 18 procentų iki 5 procentų, ir tai teikia sodininkams vilčių, kad dėl skirtingų konkurencinių sąlygų neteks ateityje pūdyti dalį derliaus laukuose.
Lenkijos sodininkus pastaraisiais metais sugebėdavo sustabdyti tik galingos pavasario šalnos. Tačiau jeigu to neatsitikdavo – mūsų šalies sodininkai dirbdavo nuostolingai. Priežastis – ne tik didesnis Lenkijos konkurentų gamybos potencialas, bet ir skirtingas šių dviejų šalies valdžių požiūris į sodininkystę. Lenkijos valdžia vaisiams ir daržovėms jau daugiau nei dešimt metų taiko tik 3 procentų PVM.
Tačiau mūsų sodininkai džiaugėsi vos kelias dienas. Vakar net penkerius metus prašytą įstatymo pataisą vetavo šalies prezidentas. Taigi parlamentarai vėl turės svarstyti lengvatą numatančią PVM įstatymo pataisą. Tikėtina, kad Seimas atmes prezidento veto.
„Manau, kad prezidentas jau nelabai supranta, kas vyksta Lietuvoje. Jo veto reiškia, kad jis neturi apie žemės ūkį išmanančių patarėjų, – Verslo vartams“ sakė veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė. – Prezidento veto suprantame vienareikšmiškai – jis mano, kad Lietuvai nereikia sodininkų.“
Valdo Adamkaus nuomone, pritarimas įstatymo pataisai reikštų iškreiptą konkurenciją – vaisių ir daržovių augintojai turėtų palankesnes sąlygas, palyginti su kitų prekių gamintojais ir paslaugų tiekėjais. Taip, pasak jo, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas.
Pasipils bankrotai
Tačiau šalies sodininkai nepraranda vilčių, kad PVM įstatymo pataisa vis dėlto įsigalios nuo 2009-ųjų sausio pirmosios. Jie tikisi, kad Seimas atmes prezidento veto, o jeigu ne – tai šalies sodininkų rinkos laukia skaudus smūgis.
„Jeigu Seimas neatmes prezidento veto, neabejoju, kad nemenka dalis „ant ribos“ dirbusių sodininkystės bendrovių bankrutuos, – tikina V.Kuliešienė. – Lenkai visada bus stipresni už mus, ir ypač jeigu konkurencinės sąlygos taip ir liks jų naudai. Mes jau ant išnykimo ribos.“
Asociacija „Vaisiai ir uogos“ (30 narių) kontroliuoja 30 procentų šalies prekybos obuoliais rinkos. Kitą dalį pasidalijo lenkai, ispanai, italai, olandai ir prancūzai. Lenkams tenka 50 procentų šalies prekybos obuoliais rinkos.
Nepatinka skaičiavimai
„Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai nesutinka su parlamentarų grupės ir prezidento nuomone, kad vaisių ir daržovių pardavimo kainos vartotojams nesumažės, o iš to laimės importuotojai, bus padidintas prekybininkų antkainis, – tvirtino V.Kuliešienė. – Šis jų teiginys neatitinka tikrovės. Prekybininkai yra suinteresuoti lygiaverčiai konkuruoti su turgavietėmis, o PVM tarifo sumažinimas leis tai padaryti be papildomo spaudimo augintojams.“
Patys sodininkai, anot pašnekovės, sumažinus PVM tarifą, galėtų sukaupti didesnes lėšas investicijoms į ūkių modernizavimą ir gamybos apimčių didinimą, tai leistų jiems konkuruoti tarptautiniu mastu, mažinti produkcijos savikainą.
Dauguma ES šalių per PVM dydį paremia savo vaisių, daržovių augintojus. Jungtinė Karalystė šiems produktams netaiko PVM tarifo, Europos Sąjungos šalyse – Olandijoje, Prancūzijoje ir kitose – PVM tarifas vaisiams ir daržovėms tėra 5,5 proc., o Lenkijoje – tik 3 proc.
„Pagrindinis kai kurių mūsų parlamentarų argumentas – priėmus PVM lengvatą valstybės biudžetas neteks 50 milijonų litų, o tie pinigai galėtų būti skirti sveikatos, švietimo ir socialinėms reikmėms. Tačiau, kaip apskaičiavo Žemės ūkio ministerija, biudžetas netektų 23 milijonų litų. Finansų ministerija neatsižvelgė į tą faktą, kad apie pusė visų suvartojamų daržovių ir vaisių įsigyjama iš asmenų, kurie nemoka PVM mokesčio į biudžetą“, – piktinosi V.Kuliešienė.
Įžvelgia tik naudą
verslui
Tarp parlamentarų, prašiusių vetuoti pataisą, yra ir medikų. Jų susirūpinimas, kad prarastas biudžeto lėšas būtų galima skirti sveikatos reikmėms, anot V.Kuliešienės, prasilenkia su logika, kvepia demagogija.
Parlamentarai prieštarauja. Mėsos, paukštienos ir žuvies produkcijos kainoms prieš trejus metus nustatytos mokesčio lengvatos turėjo tik nedidelį trumpalaikį poveikį – leido laikinai sumažinti kainas ir sulėtinti jų augimą.
Tai atspindi ir 2006 metų pabaigoje Valstybės kontrolės užsakymu atliktas auditas. Ekonominio tyrimo rezultatai parodė, kad nustatytas PVM lengvatinis tarifas tiesioginio poveikio produkcijos ir paslaugų kainoms nepadarė, tiesioginės naudos prekių ir paslaugų vartotojai negavo. Lengvatos tapo tiesiogine parama verslui – jo subsidijavimo priemone..
Per pastaruosius kelerius metus mūsų šalyje lengvatinis tarifas buvo nustatytas viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, šviežiai atšaldytai mėsai, šviežiai atšaldytai ir užšaldytai naminių paukščių mėsai, gyvai, šviežiai ir atšaldytai žuviai, meno, kultūros ir sporto renginių lankymui. 2003-iųjų pradžioje lengvatinis tarifas buvo taikytas penkioms prekių (paslaugų) grupėms, o 2006 metų viduryje – jau dvylikai.
Tada buvo paskelbta, kad kartu didėja ir nacionalinio biudžeto pajamų suma, kuri kasmet nebuvo gauta dėl PVM lengvatinių tarifų taikymo. Finansų ministerijos duomenimis, 2003 metais dėl PVM lengvatinių tarifų taikymo valstybės biudžetas negavo 139 milijonų litų, 2005 metais – 215 milijonų litų, 2006 metais – 252 milijonų litų.
Laisvosios rinkos institutas taip pat abejojo, kad PVM lengvata pasieks vartotoją.
Ji, pasak rinkos analitikų, gali sumažinti morkų kainą. Tačiau prekės kaina nėra „sąnaudos plius pelno marža“, prekybininkai nėra robotai ar Centrinio planavimo komiteto nurodymų vykdytojai. Labiau tikėtina, kad kainos išliks tokios pat arba sumažės tik šiek tiek, o didžiausią naudą iš to gaus prekybininkai.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. „Jeigu Seimas neatmes prezidento veto,
neabejoju, kad nemenka dalis sodininkystės bendrovių bankrutuos, – tikina
V.Kuliešienė. – Mes jau ant išnykimo ribos.“
