Sodininkai nesnaudžia
Po pernykščio potvynio patyrę didžiulių nuostolių ir savaitėmis
dėl užlietų namų glaudęsi pas artimuosius, sodininkai griebiasi visų įmanomų
priemonių, kad šiemet tokia situacija nepasikartotų. Nesulaukę Savivaldybės
pagalbos, sodų bendrijos „Ekranas 2“ gyventojai ėmėsi iniciatyvos – pasamdė
traktorių, kad jis per kelias dienas supiltų apsauginius pylimus. Tikimasi, kad
žemių ir molio mišinio apsauga sulaikys Sanžilės upėje pakilusį vandenį.
Pasirūpinti saugumu iš anksto suskubo ir kitų sodų bendrijų
gyventojai. Tikrinti, ar nepakilo vandens lygis, apylinkėse jau tapo sodų
bendrijų pirmininkų kasdienybe. Vertingesnius daiktus žmonės jau seniai sunešė į
viršutinius aukštus, o praėjusiais metais vandens sugadintą parketą pakeitė
keraminių plytelių grindimis.
Nusivylę ir pasipiktinę, kad rajono Savivaldybė nesiima
atsargumo priemonių, rajono gyventojai jaučiasi valdininkų paliktais likimo
valiai.
Neranda pinigų
Sodų bendrijos „Ekranas 2“ pirmininkas Romas Siriūnas sako, kad
imtis iniciatyvos juos paskatino rajono Savivaldybė, nededanti jokių pastangų,
kad būtų užkirstas kelias galimam potvyniui. Pašnekovo teigimu, pažiūrėti, ar
vanduo nepakilęs, buvo atvykę rajono savivaldybės darbuotojai, tačiau apsidairę
ir nieko nepasakę greitai išvažiavo. Jiems esą nepasirodė, kad jau verta
skambinti pavojaus varpais.
Per praėjusių metų potvynį sodo bendrija patyrė apie 30
tūkstančių litų nuostolį, neskaičiuojant, kiek žalos vanduo padarė pavieniams
asmenims.
„Kai rajono Savivaldybėje buvo rengiamas ekstremalių situacijų
komisijos posėdis, mes prašėme padėti, tačiau jiems lengviau atsakyti, kad nėra
pinigų. Vadinasi, potvynis – mūsų pačių reikalas, valdininkai palieka žmonėms
patiems sukti galvą, kaip gelbėtis“, – kalbėjo sodo bendrijos pirmininkas.
R.Siriūnas baiminasi, kad jau kelias dienas pakilęs vanduo gali
imti veržtis į gyvenvietę.
„Iš pradžių buvome nusprendę, kad panaudosime lėšas, kurias
skirs Vyriausybė patirtiems nuostoliams padengti, tačiau jų negavome. Todėl
nutarėme savo jėgomis suvežti žemių ir atlikti būtiniausius darbus. Pastaruoju
metu skambina žmonės ir sako, kad vanduo pakilęs, todėl atsivežėme 500 kubinių
metrų žemių, pasisamdėme techniką“, – „Sekundei“ pasakojo R.Siriūnas.
Pasiūlė remontuotis patiems
Pirmininkas tikino, kad bendrija taip pat kreipėsi į
Savivaldybę prašydama ką nors daryti, nes Sanžilės vanduo plauna krantinę.
„Gavome tą patį atsakymą: nėra lėšų. Sanžilė bet kuriuo metu
gali tekėti nebe į Berčiūnų pusę, o tiesiai į sodus. Valdininkų atsakymai gana
vaikiški“, – pasipiktinęs bendrijos pirmininkas.
Dar vienas rūpestis, kuris neduoda ramybės sodų „Ekranas 2“
gyventojams, – tiltas, kuris jau kurį laiką baiminantis katastrofos, paremtas
dėžėmis.
R.Siriūnas teigia, kad Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis
bendrijai pačiai pasiūlė susiremontuoti klibantį tiltą, esą jis priklauso būtent
jai.
„Tik kaip jis mums gali priklausyti. Mes tilto negalime turėti,
per jį eina valstybinės reikšmės kelias. Jis paplautas ir kaba kaip beždžionių
tiltas, yra labai pavojingas. Baisu – bet kada gali įvykti nelaimė“, –
susirūpinęs pašnekovas.
Maitina pažadais
Nuolatinis sodų bendrijos gyventojas Robertas viliasi, kad
pylimas padės atlaikyti pakilusį vandenį. Vyras niršta, kad praėjusiais metais
žadėjusi padėti, nepalikti likimo valiai valdžia, atėjus metui, kai reikia
tesėti pažadą, ėmė pustytis padus.
„Vėl neturi pinigų. Vadinasi, melavo. Praėjusiais metais
administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys televizijai kalbėjo, kad
užsemtiems sodų bendrijos gyventojams tiekia maistą, tačiau tai nebuvo tiesa.
Pernai mes tris dienas prašėme smėlio, o jie atvažiavo, iš tolo pažiūrėjo, bet
paskui dėjosi geradariais“, – pasipiktinęs valdininkais pašnekovas.
Rajono gyventojas įsitikinęs, kad valdžia nė piršto nepajudins,
kol įvyks nelaimė.
„Ir tiltas jau kabo. Trečiadienį atvažiavo trys darbuotojai ir
krapšto galvas, ką reikia daryti. Paskui susikišo rankas į kišenes, išvažiavo,
ir viskas. Į žmones jie dėmesio nekreipia. Tik mokesčius mokėk, o pagalbos
nesulauksi“, – piktinosi vyras.
To paties sodo gyventojai Romas ir Vytautas praėjusiais metais
patvinus upei taip pat patyrė tūkstantinių nuostolių. Jų teigimu, žalos niekas
neatlygino. Rajono gyventojai sako, kad šuniui ant uodegos nuėjo krosnys,
katilai, baldai, įrankiai.
„Mus maitino pažadais, kaip ir dabar. Kodėl praėjusiais metais
nebuvo įjungta siurblinė, kad išpumpuotų vandenį, susikaupusį soduose. Jei
siurblys pastatytas, tai reikia jį naudoti. Juk ne dėl grožio jis stovi. Kai
kritinė situacija, tada susirenka pažiūrėti, ką darom. Žmonėms jau rūsiai
skęsta, – tikino sodo gyventojai. – Valdžia žada kitąmet Sanžilę pagilinti, bet
tikėtina, kad tai – irgi tik pažadai.“
Nusiteikęs optimistiškai
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
pavaduotojas Eugenijus Lunskis sako, kad soduose kol kas nėra tokia bloga
padėtis, kokia atrodo įsibaiminusiems gyventojams.
„Mūsų žmonės kasdien vyksta įvertinti situacijos, taigi ji
kontroliuojama. Trečiadienį matėsi, kad vanduo kilo, bet kitą dieną jau
nusileido. Padėtis nėra kritinė“, – teigė E.Lunskis.
Rajono meras Povilas Žagunis teigė, kad galimam potvyniui
tikrai ruošiamasi: buvo surengtas ekstremalių situacijų komisijos posėdis,
kalbėta su sodų gyventojais, seniūnais, kad prireikus šie parūpintų technika,
pašalintų iki potvynio pradžios nulūžusius medžius, šakas.
Pasak mero, Savivaldybės darbuotojai stebi vandens kilimą,
matuoja vandens nutekėjimą, derina ir tariasi su miestu, kad esant būtinybei
pagelbėtų.
„Kol nėra to potvynio, nereikia ir kalbėti. O gal jo šįmet
visai nebus?“ – optimistiškai nusiteikęs rajono meras.
P.Žagunis tikino pirmą kartą girdintis, kad bendrijos
pirmininkas R.Siriūnas kreipėsi į Savivaldybę ir prašė padėti ar skirti
technikos.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 12 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Vaida REPOVIENĖ
