Šaltis „nuvirino“ žiedus
Dvi pirmąsias gegužės naktis smarkokai spūstelėjęs šaltis sugniuždė daugelį šalies sodininkų. Skaičiuojama, kad kai kuriuose soduose prarasta iki 70 procentų būsimo derliaus. Jau aišku, kad šiemet menkai derės obelys, vyšnios ir slyvos. Praėjusios savaitės vieną naktį daugelyje Lietuvos rajonų temperatūra buvo nukritusi iki 5 laipsnių šalčio. O Švenčionių ir Ignalinos rajonuose žemė pasidengė iki centimetro storio sniego danga.
Panevėžio rajono bendrovė „Dembavos medelynas“ skaičiuoja praradusi mažiausiai pusę viso būsimo obuolių derliaus. Bendrovės soduose gegužės 1-osios ir 2-osios naktį buvo atšalę iki 5-7,5 šalčio. Esant tokiai temperatūrai nušalo net ir tie obelų žiedai, kurie nebuvo spėję prasiskleisti. Yra vilties, kad šalnos nepakenkė vėlyvesnės vegetacijos medžiams.
„Mūsų sodai labai nukentėjo – „nuvirė“ visų ankstyvesnių obelų veislių žiedai. Kaip šalčiai paveikė vėlyvesnes veisles, paaiškės vėliau – jeigu obelys menkai žydės, vadinasi, ir jos nušalo, – „Verslo vartams“ paaiškino bendrovės „Dembavos medelynas“ direktorė Vitalija Kuliešienė. – Akivaizdu, kad pusę būsimo derliaus tikrai jau praradome“.
Apie bendrovės praradimus Keravos, Dembavos ir Velžio soduose matyti iš pajuodusių pumpurų ir žiedų. Sodininkai pastebėjo: nors šaltis atsitraukė, naujų juodulių vis dar randasi. Labiausia liūdina ankstyvųjų ‘Bogatyr’, ‘Auksis’, ‘Lobo’ veislių obelys
„Žiedus ir pumpurus „nuvirinusio“ šalčio apsilankymą primena vis daugiau mirštančių žiedynų – kas kartą randame naujų didesnės, nei iš pradžių buvo matyti, žalos įrodymų, – apgailestavo V.Kuliešienė. – Nenormalūs metai“.
Lenkai guodžiasi
Nors sodininkai metus vadina nenormaliais, tačiau šalčių sodams padaryta žala ne naujiena, o kai kuriais metais ji būdavo skaičiuojama milijonais litų. Panaši situacija, ko gero, net dar blogesnė klostėsi 2004 metais, kai šalčiai Lietuvą užklupo per patį sodų žydėjimą. Tada sodininkai parado 90 procentų obuolių derliaus.
Vidutiniškai per metus surenkanti 900 tonų derlių bendrovė „Dembavos medelynas“ 2004-aisiais į sandėlius suvežė tik 100 tonų obuolių. 2003-iaisiais bendrovė džiaugėsi iki šiol didžiausiu savo derliumi – 1200 tonų vaisių.
Kai Lietuvoje būdavo nederliaus metas, prekybininkus gelbėdavo obuolių eksportas iš Lenkijos. Tačiau šiemet lenkams patiems teks įsivežti šių vaisių.
Lietuvą naktimis atšaldę šalčiai užkliudė ir visą Lenkiją, kur sodai jau žydėjo visu savo grožiu.
Šios šalies sodininkai skelbia praradę nuo 90 iki 100 procentų būsimo derliaus.
„Kolegos lenkai mums skambino – teiravosi apie mūsų nuostolius ir guodėsi praradę beveik visą būsimą derlių“, – „Verslo vartams“ pasakojo V.Kuliešienė
Brangs sultys?
Lietuva ir Lenkija yra vienos iš pagrindinių tiekėjų rūgščių obuolių sulčių koncentrato Europos Sąjungos gamintojams, todėl pranašaujama, kad jo gamyba brangs, nes teks obuolius importuoti iš Rusijos.
Rūgštus koncentratas naudojamas daugeliui gėrimų ir sulčių mišinių gaminti, nes iš Pietų Europoje ir Kinijoje užaugintų obuolių išspaustos sultys būna per saldžios.
Pektinų – natūralios obuolių rūgšties – gausiai turinčių obuolių daugiausia ES užaugina Lietuva.
Kitos šalys negali tokių užauginti dėl per šilto klimato arba dėl selekcijos ypatumų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Dembavos medelyno direktorė teigia,
kad gegužės pirmųjų dviejų naktų šalčiai jau pražudė pusę būsimo bendrovės
obuolių derliaus.
