Nutarus likviduoti Panevėžio sodininkų bendrijų susivienijimą, turintieji sodus ėmė šiauštis. Negavę progos perrinkti asociacijos pirmininko ir spaudžiami balsuoti už veiklos sustabdymą, panevėžiečiai pasijuto lyg išmesti už borto.
Susiskaldė į stovyklas
Prieš daugiau nei savaitę Panevėžio sodininkų bendrijų susivienijimą nutarta panaikinti kaip nereikalingą, nešantį tik nuostolius, neturintį realios galios ką nors pakeisti. Tačiau dėl tokio sprendimo sodų bendrijų pirmininkai susiskaldė į dvi stovyklas. Vieni įsitikinę, kad susivienijimas yra reikalingas – nesant jo, pasak sodininkų, nebebus kam atstovauti žmonių interesams. Kitiems atrodo, kad neišardžius susivienijimo ir toliau bus pinigai mėtomi tarsi į balą.
Sodininkų bendrijų susivienijimas įkurtas tarybiniais metais. Jam buvo skirtos patalpos, kurį laiką čia vyko prekyba, todėl už jų išlaikymą buvo atsiskaitoma gautais pinigais. Prieš kelerius metus veikla buvo sustabdyta.
Nuo to laiko Panevėžio sodininkų bendrijų susivienijimo pirmininkei Laimutei Mituzienei ir buhalterei nebuvo mokamas atlygis už darbą, be to, susidarė įsiskolinimas už patalpų komunalines paslaugas. Siekdama išvengti skolų, pirmininkė pasiūlė susivienijimą panaikinti ir pardavus nekilnojamąjį turtą atsiskaityti su skolininkais.
Spaudė pasirašyti
Toks požiūris kai kuriems sodų bendrijų pirmininkams pasirodė keistas.
„Asociacija turi dirbti. Jei pirmininkė nebenori eiti pareigų, galėjo būti išrinktas kitas žmogus. Tačiau tokia mintis net nebuvo išsakyta. Sodų bendrijų pirmininkai buvo spaudžiami pasirašyti už susivienijimo likvidavimą“, – „Sekundei“ teigė sodų „Stiklas“ ir „Šilas“ pirmininkai Arvydas Puzinas bei Rimantas Pakaušis. Be to, pasak jų, L.Mituzienė visą savo vadovavimo laiką nieko nedarė, nesistengė, o dabar sukurstė ir kitų sodų bendrijų pirmininkus pasirašyti, kad būtų panaikintas susivienijimas.
„Jis – stambus vienetas ir gali kovoti už sodininkų teises. Lietuvos sodininkų asociacija planuoja kreiptis į Seimą, kad žmonėms būtų pagerintos vienos ar kitos sąlygos. Soduose problemų yra – stichinės nelaimės, keliai, infrastruktūra. Panaikinus susivienijimą, nieko nebus galima padaryti. Gaila, kad žmonės patys pjauna šaką, ant kurios sėdi“, – kalbėjo A.Puzinas. Pirmininkai spėja, kad L.Mituzienė nori greičiau panaikinti susivienijimą ir parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą dėl to, kad gautus pinigus galėtų pasiimti sau.
„Asociacijai priklausė du butai, esantys mieste. Vienas jų jau parduotas. Iš tų pinigų liko tik 30 procentų. Pirmininkė pasiėmė apie septyniolika tūkstančių litų – neva už neišmokėtą atlyginimą“, – aiškino R.Pakaušis. Jis tikina, kad L.Mituzienė ne kartą skųsdavosi negaunanti už darbą atlyginimo.
„Ne kartą jos klausiau: kodėl negaunate algos? Pabrėžiau: jei dirba už dyką, daro nusikaltimą, – aiškino sodų bendrijos „Šilas“ pirmininkas. – Sakiau: darom susirinkimą, nustatom pirmininkei ir buhalterei atlyginimą.“
Vykdo šviečiamąją veiklą
L.Mituzienė pažymi, kad asociacija yra tik sodininkų bendrijas vienijanti organizacija, užsiimanti šviečiamąja veikla, negalinti priimti jokių realių sprendimų. Pasak jos, kiekviena bendrija – savarankiškas juridinis vienetas ir tvarkosi pats.
„Šita asociacija buvo tam, kad vienytų sodininkus. Ji Lietuvoje įkurta prieš penkiasdešimt metų, panašiu laiku atsirado ir Panevėžyje“, – sako pašnekovė. L.Mituzienė susivienijimo pirmininke išrinkta prieš trejus metus, iki tol ji dirbo asociacijoje buhaltere, vėliau – prekybos vadove, pirmininko pavaduotoja.
„Kadangi sodų bendrijų pageidavimai skirtingi – vieni įteisina kelius, kiti išperka bendro naudojimo žemę, o treti dar nieko nepradėjo daryti, sudėtinga dirbti. Kai buvo išperkami elektros tinklai, vykdėme šviečiamąją veiklą, tarpininkavome, keletą kartų buvo organizuoti susirinkimai su elektros tinklų atstovais. Su rajono specialistais organizavome sodininkų bendrijų, kurios buvo apsemtos per praėjusių metų potvynius, susirinkimus. Susivienijimo organizuotuose susirinkimuose taip pat dalyvavo architektas ekologas, kitų miestų asociacijų atstovai. Iš esmės visos bendrijos tvarkosi savarankiškai“, – pabrėžė pašnekovė. Pasak jos, asociacijos susirinkimuose sodininkai aptaria jiems svarbius klausimus, dalijasi patirtimi.
„Tačiau visą šitą galima daryti ir nesant asociacijos. Juk reikia išlaikyti žmones. Vieniems ši šviečiamoji veikla reikalinga, kitiems nelabai, tačiau nei vieni, nei kiti neturi pinigų asociacijai išlaikyti. Pensininkai, taip pat ir bedarbiai, gyvenantys ir sodininkaujantys bendrijose, nenori papildomai mokėti nė lito nario mokesčio. Mokėdavo vos kelios bendrijos“, – teigė pirmininkė. Nesant lėšų darbuotojams susikaupė skolos, nebuvo iš ko išlaikyti dviejų asociacijai priklausančių komercinių patalpų.
Visą Vaidos Repovienės straipsnį skaitykite rugsėjo 7 d. „Sekundėje“.
