Kaip jums idėja įsirengti sodą ne tam, kad kiaurą dieną lietumėte prakaitą lysvėse, bet išskirtinai poilsio vakarams: su apšvietimu, aromatingais augalais ir šviečiančia lapija?
Kai dienos karštis nuslūgsta, o saulė krypsta link horizonto, sodas įgauna visiškai kitą aurą. Dieną jis buvo pilnas spalvų ir judesio, o vakaras atskleidžia jo kitą pusę: tylią, paslaptingą, skendinčia giliuose šešėliuose ir svaiginančią aromatais.
Sodas, skirtas vakariniam poilsiui, gali tapti kruopščiai suprojektuota scena, kurioje šviesa, kvapai ir atspalviai vaidina pagrindinius vaidmenis, kurdami privatumo ir ramybės atmosferą.
Apšvietimas kaip menas
Pagrindinė klaida, trikdanti vakarinę atmosferą sode, – šviesos perteklius arba netinkama jos temperatūra.
Ryški ir šalta balta šviesa sugriauna naktinę magiją, paversdama erdvę dvimate ir nejaukia.
Tinkamo vakarinio apšvietimo užduotis – ne imituoti dieną, o pabrėžti sodo architektūrą, sukurti saugius maršrutus ir išryškinti pagrindinius akcentus visa kita paliekant malonioje prieblandoje.
Tad naudokite lempas, kurių spalvinė temperatūra siekia nuo 2 700 K iki 3 000 K. Būtent tokia šilta gintarinė arba švelni auksinė šviesa asocijuojasi su saulėlydžiu, laužo liepsna, jaukumu.
Pirmenybę teikite žemiems šviestuvams stulpeliams, grindinyje įmontuojamiems šviestuvams, prožektoriams arba girliandoms su „šiltomis“ lemputėmis.
Pagrindiniai apšvietimo būdai
Mėnulio šviesa. Taip vadinamas apšvietimo efektas, kai šviestuvas tvirtinamas aukštai medyje ir jo spindulys nukreipiamas tiesiai žemyn. Šviesa, prasiskverbianti pro lają, ant žemės piešia subtilų šešėlių tinklą.
Akcentinė šviesa iš apačios. Naudojama apšviesti statulėlėms, skulptūroms, varpiniams augalams arba medžiam išraiškingomis lajomis. Iš apačios į viršų sklindantis šviesos srautas sukuria dramatišką teatrinį efektą, paverčiantį miskanto krūmą gyvu sidabro fontanu.
Takelių žymėjimas. Tą ir turėjome omenyje, kai užsiminėme apie „saugius maršrutus“.
Tačiau takelių ribų ar laiptų pakopų apšvietimas ne tik užtikrina saugumą, bet ir tarnauja kaip vizualinis kvietimas pasivaikščioti giliau.
Čia idealiai tinka į atramines kopėtėles, sieneles įmontuoti modeliai arba žemi grybo formos šviestuvai.
Gyvoji ugnis. Niekas neprilygs laužo ar žvakių šviesos magijai. Todėl poilsio zonoje būtinai įrenkite didelį lauko židinį. Arba išdėliokite kaldinto metalo žibintus su mažomis žvakėmis nuo vėjo apsaugančiose stiklinėse kolbose.
Naktinė „parfumerija“
Vakarinio sodo kvapai visada būna ypač stiprūs, nes saulei nusileidus didėja oro drėgmė, o vėjas paprastai nurimsta.
Be to, daugelis augalų specialiai ima skleisti savo aromatą vakarais, kad pritrauktų naktinius apdulkintojus – sfinksų šeimos drugius. Būtent šios kultūros turėtų tapti sodus, pavėsines, terasas ar kiemelius supančių želdinių pagrindu.
Kvapusis tabakas. Absoliutus lyderis tarp šio tipo augalų. Dieną jo žiedai atrodo kukliai, būna pusiau susiskleidę, bet sutemus elegantiškai atsiveria skleisdami stiprų, egzotišką jazminų aromatą, kuris pasiekia labai toli.
Dviragės leukonijos, arba naktinukės. Iš pažiūros visai neišvaizdūs leukonijų žiedukai smulkiais alyviniais lapeliais dieną gali atrodyti nuobodūs – netgi priminti piktžoles. Tačiau neskubėkite jų išmesti. Saulei nusileidus, šios keturlapės žvaigždutės virs dieviško aromato šaltiniu.
Jazminai ir apskritalapiai sausmedžiai. Visiems gerai pažįstami, net ir dažno daugiabučio kieme augantys krūmai ir tokios pat akiai įprastos lianos kvepia taip, kad jų aromatas juntamas už daugybės metrų. Sausmedžiais galima labai efektingai apželdinti pavėsines – iš smulkių žiedelių kapsintis nektaras ir medaus dvelksmas sukurs vakaro kurorte pojūtį.
Leukonijos. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, tai artimos dviragių leukonijų giminaitės, tik su stambiais ir tankiais žiedynais. Veislės su pilnaviduriais žiedais skleidžia svaiginamą gvazdikų bei cinamono aromatą.
Kvapiosios vakarutės. Labai paprasta pažiūrėti, bet trapi nakties gražuolė, kurios skleidžiamas našlaičių aromatas tampa tirštesnis po saulėlydžio.
Levandos ir šalavijai. Šių augalų kvepia ne tik žiedai, bet ir lapai. Vos prisilietus ar pūstelėjus vėjui, oras prisipildo raminamų eterinių aliejų aromatų.
Pasodinkite levandų ir šalavijų palei takelius, kad praeidami vis užkliudytumėte kojomis ir paskleistumėte „kvepalų“ debesėlį.
Tik nesodinkite visų aromatingų augalų vienu masyvu. Susimaišę stiprūs kvapai gali sukelti parfumerinę kakofoniją, nuo kurios greitai paskaus galva ir sodo šeimininkams, ir svečiams.
Kurkite aromatingas saleles: medaus kvapo sausmedį pasodinkite prie pavėsinės, paslaptingųjų vakaručių – prie supamojo suolelio. O vazonus su bazilikų, rozmarinų žolelėmis statykite tiesiai ant stalo.
Vaiduokliško švytėjimo augalai
Kai ryškūs dienos atspalviai ima blėsti, pirmajame plane atsiduria ne spalva, o tonas.
Balti žiedai ir šviesi lapija turi nuostabią savybę švytėti prieblandoje, atspindėdami net šykščią mėnulio šviesą ar tolimus žibintų atspindžius. Tad būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos augalus.
• Sveikalapiai gluosniai ‘Hakuro Nishiki’ (Salix integra). Gerai pažįstamas ir populiarus augalas. Jų marga baltai žalia lapija prietemoje tampa panaši į jonvabalių debesį.
• Baltosios sedulos ‘Elegantissima’ (Cornus alba). Lapų apvadai tamsiuoju paros metu išryškina krūmo architektūrą.
• Amerikiniai žilakrūmiai (Elaeagnus commutata). Tai absoliutūs mėnulio šviesos atspindėjimo čempionai. Jų siauri, tarsi iš alavo išlieti lapai švyti paslaptingu metaliniu blizgesiu.
• Putinalapiai pūsleniai ‘Dart’s Gold’ arba ‘Luteus’ (Physocarpus opulifolius). Ryški jų lapija skaisčiai žalsva dieną, o naktį tampa panaši į auksinės šviesos kamuolį. Ypač kontrastuojančios tamsiai žalios spalvos fone.
• Pilkšvalapės žilūnės, anksčiu vadintos pilkšvalapėmis žilėmis (Jacobaea maritima, sin. Senecio cineraria). Karpyti aksominiai platinos spalvos lapai – didžiausia šių augalų, nepakeičiamų gėlynų ir takelių apvadams, puošmena.
• Vilnotosios notros (Stachys byzantina). Jų švelnūs lapai – tarsi avyčių auselės, – ne tik gražūs ir gundo prisiliesti, bet ir sukuria elegantiškas šviesias dėmes prietemoje.
• Bruneros ‘Jack Frost’ ir plautės ‘Majesty’. Margi, sidabru spindintys šių augalų lapai sukuria mėnulio tako iliuziją net tamsiausiuose sodo kampeliuose.
• Įvairiaspalviai varpiniai augalai. Kininis miskantas ‘Zebrinus’, nendrinis dryžutis (Phalaris) arba viksvos su baltomis juostelėmis – jie ne tik gražiai linguoja vėjyje, suteikdami aplinkai dinamikos, bet ir sukuria šviesos žaismą.
• Augalai baltais žiedais. Skirtingai nei raudoni ar mėlyni žiedai, kurie prietemoje tarsi dingsta, baltieji šviečia kaip žvaigždės.
Į kompoziciją būtinai įtraukite rausvažiedę ežiuolę ‘White Swan’, šluotelinę hortenziją ‘Limelight’ (rudeniop žalsvi jos žiedynai pabąla ir laikosi iki pat šalčių), baltagalves, baltažiedį tabaką ir rusmenes.
Kompozicija ir planavimas
Vakariniam poilsiui skirtas sodas neprivalo būti didelis. Naudojant daugiasluoksniškumo taisyklę, net ir mažą kampelį galima paversti pasaka.
Sukurkite tankų foną iš tamsių spygliuočių (tujų, pušų) arba atraminių sienelių su raganėmis – greta jo šviesi lapija ir balti žiedai atrodys dar ryškesni.
Viduriniame plane pasodinkite kvapių krūmų (jasmintinų, alyvų) bei struktūrinių augalų sidabrine lapija (žilakrūmių, gluosnių). Būtent viduriniame plane įrengiamas ir apšvietimas, kad šviesa sklistų per lajas.
Na, o pakraščiuose prisodinkite notrų, kvapiųjų pelargonijų, čiobrelių ir leukonijų.
Vandens paviršius ir garsas
Bet kokio šviesos šaltinio kuriamas efektas daug kartų sustiprėja, jei kompozicijoje yra vandens.
Net ir nediduko tvenkinio veidrodis ar tiesiog indas su vandeniu ant stalo, kuriame plūduriuoja žvakės, patrigubina vakarinės gamtos grožį.
O įrengus tvenkinyje povandeninį šviestuvą, šalia augantys varpiniai augalai ir sidabriniai kiečiai pavers aplinką miražu.
Visa apimančiam įspūdžiui rekomenduojama pripildyti erdvę ir garsų. Vėjo varpeliai – bambukiniai arba metaliniai – bei mini fontanėlio čiurlenimas sujungs juslinę patirtį į tobulą visumą.
