Sodininkai įspėjami, kad neperdavus elektros tinklų bendrovei, jų remontu teks rūpintis patiems.
Iki šių metų liepos 1-osios skirstomųjų tinklų bendrovė LESTO turi išpirkti visus sodininkų bendrijose esančius elektros tinklus. Tačiau aiškėja, kad šio proceso nepavyks užbaigti laiku.
Nuo praėjusių metų elektros tinklų sodininkų bendrijoje išpirkimo procesas, klimpęs kelerius metus, gerokai pasistūmėjo. Bendrovė LESTO informuoja, kad iki šių metų balandžio 30 d. išpirkta 798 sodininkų bendrijų tinklų – Rytų pusėje perduota 481, Vakarų pusėje – 317.
Įmonė pripažįsta, kad iš visų 965 sodininkų bendrijų šis turtas iki liepos 1-osios nebus išpirktas. Planuojama, kad teisės aktuose numatytą dieną LESTO rankose atsidurs apie 90 proc. visų sodininkų bendrijų tinklų.
Už išperkamą turtą bendrijoms jau sumokėta apie 8,7 mln. litų. Vidutiniškai vieno sodo tinklų išpirkimo vertė yra apie 10 tūkst. litų, nors kaina gali siekti ir 1 litą, ir 20 tūkst. litų. Būtent kaina ir kelia daugiausia diskusijų bei abejonių gyventojams.
Seimas yra gavęs ne vieną sodininkus vienijančios organizacijos raštą, kuriame gyventojai skundžiasi esą apgaudinėjami. Sodininkai skundžiasi, kad nemažai tinklų išperkama vos už vieną litą. Apklausus bendrijų pirmininkus paaiškėjo, kad apie 250 objektų išpirkta už vieną litą. Dešimtys objektų išpirkta už kainą mažesnę nei 5 tūkst. litų ir tik pavienėms bendrijoms esą buvo sumokėta nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Todėl sodininkų asociacijos suabejojo išpirkimo proceso sąžiningumu.
Be to, pasitaikė atvejų, kai įmonė išpirkdama elektros tinklą sodininkams nustatė mažesnes leistinąsias naudoti galias nei 3 ir 5 kW.
Šias ir kitas problemas sodininkai ketina aptarti šį šeštadienį Kaune vyksiančioje konferencijoje, į kurią planuoja atvykti ir kai kurie Seimo nariai.
Nudėvėtas turtas
LESTO atstovai priekaištus atremia argumentais, kad sodininkų bendrijos elektros tinklus eksploatuoja apie 30-40 metų. Didžioji dalis perimtų tinklų yra nepatenkinamos arba kritinės būklės – susidėvėjusios oro linijų atramos, neįrengti įžeminimo įrenginiai, naudojami mažo skerspjūvio laidai, kai kuriuose soduose statiniai pastatyti nesilaikant saugumo reikalavimų – po elektros linijomis, elektros oro linijas pavojingai liečia želdiniai, elektros energijos apskaitos prietaisai neatitinka metrologijos reikalavimų.
„Nemažai sodininkų bendrijų per pastarąjį dešimtmetį tapo individualių namų kvartalais, tačiau sovietmečiu soduose įrengtas elektros ūkis jau nebeatitinka individualių gyventojų poreikių. Soduose gyvenantys elektros vartotojai pageidauja padidinti leistiną naudoti galią, o už suvartotą elektros energiją atsiskaityti individualiai. Todėl perimtuose tinkluose yra įrengiami individualūs, namų ūkiuose suvartotos elektros energijos kiekius apskaitantys prietaisai“, – sakė LESTO atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė.
Elektros skirstymo įmonės skaičiuoja, kad tinklų renovacijai, remontui, techninei priežiūrai ir apskaitos prietaisams įrengti gali prireikti apie keliolika milijonų litų investicijų. Išlaidos gali išaugti didėjant išpirktų sodininkų tinklų skaičiui. Kadangi būtinos nemažos sumos, dėl finansinės paramos planuojama kreiptis į ES struktūrinius fondus.
Suskaičiuotos dienos
Perduoti elektros tinklus skirstymo bendrovei sutinka ne visos bendrijos. Kelios jų oficialiai pranešė nesutinkančios parduoti šio turto.
LESTO įspėja, kad tokius atveju suvartotos elektros energijos apskaita ir mokesčių rinkimas, elektros tinklų priežiūra bei remontas, ypač po gamtos stichijų, didele našta gula ant sodininkų pečių.
Kaip elektros tinklai bus išpirkti po liepos 1-osios, LESTO atstovai negali pasakyti – teisės aktuose tai nenumatyta. Tačiau supaprastintomis sąlygomis šis turtas gali būti parduotas tik per artimiausius du mėnesius.
