Sociologo V. Gaidžio teigimu, jauni ir vyresnio amžiaus lietuviai protestuoti nesiryžta dėl skirtingų priežasčių.
Niujorke susikūręs judėjimas „Užimkime Volstrytą“ plinta po visą pasaulį – savaitgalį protestai kilo tiek Azijoje, tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje. Visuotinė pasipriešinimo bankams, turtuoliams, valdžiai nuotaika kol kas aplenkė Lietuvą. Sociologas Vladas Gaidys teigia, kad lietuviai turi potencialo protestuoti, tik jis giliai užkonservuotas. Tą greičiausiai nulėmė istorinė praeitis ir šiaurietiškas temperamentas.
„Pirma, pokumunistinėse šalyse kairiosios pozicijos, kairioji stilistika buvo ganėtinai sukompromituotos, vulgarizuotos per tuos 50 metų. Tai tiesiog sunku atstatyti. Antra, Lietuvoje ir tarpukariu nebuvo tradicijų – darbininkų judėjimų, profsąjungų. Trečia, turbūt bet kurių protestuotojų pozicija yra ganėtinai pažeidžiama. Juos labai paprasta apkaltinti nostalgija sovietmečiui. Matyt, tai psichologinis diskomfortas“, – portalui IQ.lt dėstė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.
Pašnekovas siūlė atskirti priežastis, kodėl protesto akcijų nerengia jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės. Situacija Lietuvoje nepatenkinti jaunuoliai dažniau renkasi emigraciją – išvažiuoti į Vakarus, Jungtinę Karalystę. Ten realizuoti turimą energiją jiems atrodo paprasčiau nei mėginti kažką pakeisti gimtinėje. Savo ruožtu vyresnio amžiaus šalies gyventojai protestuoti neina todėl, kad tiesiog bijo prarasti tai, ką turi.
V. Gaidys skaičiavo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų yra gimę kaime ir, nors dabar gyvena mieste, turi tvirtas tenykštes šaknis. „Kaimo žmogui sunkiai suvokiami tokie veiksmai, kaip kažką gadinti, deginti. Lietuva, gerąja to žodžio prasme, dar gerokai agrarinė valstybė“, – dėstė sociologas. Be to, jis pridūrė, kad šiaurės šalyse spontaniškų protestų būna gerokai mažiau nei pietuose.
Protestų būta ir Lietuvoje
Vis dėlto V. Gaidys prisiminė keletą lietuviškų protestų pavyzdžių. „1998 metais buvo kelių blokada. Kaimo žmonės, runkelių augintojai blokavo kelius ir ne taip paprasta ten buvo kažką padaryti, ilgokas buvo konfliktas. Po to atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė kelių blokavimui“, – kalbėjo sociologas.
Jis priminė ir 2009 metais prie Seimo vykusias riaušes, ir Drąsiaus Kedžio istoriją, kuomet šalies gyventojai buvo apsupę namą Garliavoje ir atsisakė ten įleisti valdžios atstovus. „Prie tam tikrų aplinkybių lietuviai gali pakankamai rimtai ir aršiai kažką daryti. Atvejai tokie buvo, vadinasi, lietuviai turi potencialo, bet jis yra užkonservuotas“, – sakė V. Gaidys.
Savotiška šalies gyventojų protesto forma pasireiškė ir per paskutinius trejus Seimo rinkimus, kai netikėtai buvo išrenkamos kiek radikalios ar esamai valdžiai itin nepatinkančios politinės jėgos.
Anot jo, savotiška šalies gyventojų protesto forma pasireiškė ir per paskutinius trejus Seimo rinkimus, kai netikėtai buvo išrenkamos kiek radikalios ar esamai valdžiai itin nepatinkančios politinės jėgos. „2000 metais Naujoji Sąjunga buvo išrinkta, 2004 metais – Darbo partija, o 2008 metais – Tautos prisikėlimo partija. Tai buvo protesto balsavimas“, – svarstė pašnekovas.
Kalbėdamas apie JAV kilusius ir po visą pasaulį išplitusius protestus V. Gaidys sakė, kad jie tarsi balansuoja tarp racionalaus ir reikalingo reikalavimo, kad bankai prisiimtų atsakomybę už tai, kas vyksta, ir tarp saviraiškos, kuri būna destruktyvi ir nepriimtina.
Romoje liepsnojo automobiliai
Savaitgalį demonstracijos prieš kapitalizmą, nelygybę, ekonominę krizę vyko Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos šalyse. Visur, išskyrus Italijos sostinę Romą, kur aršūs protestuotojai šeštadienį degino automobilius ir puolė bankus, protestai buvo taikūs.
Sekmadienį Romai tvarkantis su riaušėmis virtusio protesto pasekmėmis, šalies ministras pirmininkas Silvio Berlusconi pareiškė, kad visi vandalai be jokių išlygų turėtų būti pasmerkti. Savo ruožtu Romos meras Gianni Alemanno tikino, kad sostinė dar ilgai jaus moralinę neramumų žalą. „Mes dar kartą parodėme pasauliui Italijos anomalijas. Dabar mums visiems turėtų būti gėda“, – laikraščiui „La Stampa“ sakė meras.
Ispanijos ir Portugalijos sostinėse – Madride ir Lisabonoje – šeštadienį taip pat protestavo dešimtys tūkstančių gyventojų. Ispanų pyktį paskatino milijonus eurų siekiančios išmokos žlugusių bankų vadovams, aukštas nedarbo lygis ir drakoniškos taupymo priemonės.
Niujorke buvo areštuotos kelios dešimtys protestuotojų, o Čikagos policija pranešė suėmusi 175 žmones. Kituose JAV ir Kanados miestuose demonstracijos buvo taikios.
ECB vadovas: bankų griauti negalima
Sekmadienį maždaug 250 protestuotojų įkūrė stovyklą prie šv. Pauliaus Katedros, netoli Londono finansų centro. Protestuotojai pažadėjo užimti visą rajoną ir taip pademonstruoti pyktį prieš pasaulinę ekonomikos krizę.
Šie žmonės šeštadienį bandė įsikurti prie Londono akcijų biržos, tačiau juos išvaikė policija. Tuomet protestuotojai persikėlė prie bažnyčios ir pareiškė ten liksiantys taip ilgai, kaip tik galės. „Mes norime tikros demokratijos, o ne tokios, kuri yra paremta stambaus verslo ir bankų sistemos interesais“, – sakė protestuotoja Jane McIntyre.
Tačiau Europos centrinio banko (ECB), prie kurio taip pat įsikūrė protestuotojų miestelis, prezidentas Jeanas-Claude’as Trichet teigia, kad tokiu sudėtingu metu negalima likimo valiai palikti finansų sistemos. „Mūsų užduotis – padaryti pasaulio finansų sistemą solidesne. Taip aš suprantu šio judėjimo siunčiamą žinutę“, – sakė J. C. Trichet.
Jis pabrėžė, kad pareigūnai negali „sugriauti“ bankų, nes šie finansuoja tris ketvirtadalius ekonomikos.
Anot ECB vadovo, Europos Sąjungos (ES) sutartis turėtų būti pakeista taip, kad vienos narės finansinės problemos nesupurtytų viso bloko.
Azijoje – protestai prieš radiaciją
Įvairūs protestai savaitgalį vyko ir Rytuose. Tiesa, šalyse, kurių ūkis vis dar auga, jie buvo mažiau susiję su ekonominėmis priežastimis.
„Antikapitalizmas nėra priežastis. Priežastis – antiautoritarizmas. Mes, kaip piliečiai, atėjome čia pastovėti už savo teises“, – sakė proteste Kvala Lumpūre (Malaizija) dalyvavęs 38-erių dėstytojas Wong Chin Huat.
Dauguma Tokijuje susirinkusių protestuotojų reiškė nepasitenkinimą dar pavasarį įvykusiais radiacijos nuotėkiais iš Fukušimos atominės elektrinės.
Kai kurie užsienio apžvalgininkai pastebi, kad pasaulyje sistemiškai kyla pyktis, protestai ir neramumai, kurie galėtų trukti netgi dešimtmečius. Protestai prieš turtingųjų pasaulį, anot analitikų, turi dalį bendrų šaknų su Arabų pavasariu. O protestuotojų reikalavimus esą galima apibūdinti viena fraze – atsakingų asmenų atsakomybė.
