Vos porą dešimtmečių Lietuvoje skaičiuojanti socialinio darbuotojo profesija, nors ir populiari, visuomenei dar nėra gerai pažįstama ir tinkamai vertinama.
Su diplomais nelaukia
Šiemet Panevėžio kolegija į gyvenimą išleidžia penkiasdešimt ką tik studijas baigusių ir socialinio darbuotojo specialybės diplomą įgijusių jaunų specialistų. Kaip teigia Socialinių mokslų katedros vedėja Stanislava Stanevičiūtė, socialinio darbuotojo profesija vis dar labai populiari, turinti pakankamai perspektyvų. Stojančiųjų jos mokytis būna daug.
Tiesa, studijas baigusieji negali būti tikri, jog greitai galės įsidarbinti. Darbo rinka nelaiko atvėrusi glėbio tokiems specialistams. Nors to, ką jie išmoko, ką sugeba, visuomenei labai reikia, finansinių galimybių ribos užkerta platesnius kelius socialiniam darbui.
„Socialinių darbuotojų dabar ruošiama labai daug, tačiau darbo vietų šiems specialistams nėra – neįvertinus šalyje besiklostančios situacijos, nepriimami reikalingi politiniai sprendimai, nesirūpinama naujų darbo vietų steigimu. Juk visuomenė senėja, ligos jaunėja, nesibaigia emigracija, tad socialinių darbuotojų reikia ir reikės vis daugiau“, – teigia Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Panevėžio atstovė Danguolė Sabulienė.
Pradeda savo veiklą
Socialinių mokslų katedros vedėja S. Stanevičiūtė primena, kad socialinio darbuotojo diplomą įgijęs specialistas gali pats įkurti pagalbos reikalingiems žmonėms skirtą nevyriausybinę organizaciją ar viešąją įstaigą, vykdyti projektinę veiklą ir taip sukurti darbo vietą sau ir kitiems.
Tačiau tai nėra taip paprasta. Katedros vedėja sako, kad studijas bebaigiantieji dažnai turi ketinimų steigti savą organizaciją, tačiau susidūrę su realybe tokios minties atsisako.
„Su didžiuliu entuziazmu tos idėjos griebiamasi, tačiau netrukus tenka nuleisti rankas – labai sudėtinga, reikia dar ir verslininko gyslelės, ir užsispyrimo, net agresyvumo, juk tenka susidurti su įstatymine baze, daugybe reikalavimų, biurokratinio abejingumo“, – sako S. Stanevičiūtė.
Vis dėlto keletas dienos centrų jau yra įkurta, steigiamos ir neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. „Kuo daugiau tokių organizacijų įkuriama, tuo visiems geriau“, – mano socialinio darbo specialistė.
Savos veiklos plėtoti nesiimantiems socialiniams darbuotojams darbo anksčiau ar vėliau pavyksta rasti. Specialistai įsidarbina globos namuose, nevyriausybinėse organizacijose, centruose.
Nustatytas darbuotojų skaičius
Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose dabar dirba penkios socialinės darbuotojos. Pasak direktoriaus Patriko Skrudupio, pagal nustatytas normas daugiau darbuotojų ir negali būti. Vienam socialiniam darbuotojui skirta rūpintis 20–30 globos namuose gyvenančių senelių. Šiuo metu Šv. Juozapo globos namuose glaudžiasi aštuoniasdešimt globotinių.
„Darbo, be abejo, atsirastų ir gerokai didesniam socialinių darbuotojų būriui, bet tiek lėšų nėra. Žinoma, jeigu galėtume gyventi pagal skandinavišką modelį, kur vienam socialiniam darbuotojui tenka rūpintis gerokai mažesniu globotinių skaičiumi, situacija būtų kitokia“, – teigia direktorius.
Tiesa, pasak P. Skrudupio, skandinaviško modelio kai kuriose šalyse jau atsisakoma, socialinių darbuotojų skaičius mažinamas.
Socialinio darbo plėtrai sąlygos nėra palankios, plėtra sustojusi ir daugelyje globos įstaigų.
Didelė atsakomybė
P. Skudupis atkreipia dėmesį, kad socialinio darbuotojo darbas labai įvairus, reikia skirtingos patirties dirbant skirtingose vietose. Juk tenka dirbti ir vaikų, ir senelių, neįgaliųjų globos, nakvynės namuose, lankyti šeimas.
„Tačiau visų tikslas vienas – susitikti su žmogumi, išklausyti jo problemą ir padėti išspręsti. Tai nėra lengva. Kartais socialinis darbuotojas per daug užsikrauna ant savo pečių, stengiasi pats vienas viską padaryti, o tai dažnai būna klaida. Daug sėkmingesnis sprendimas – mokyti žmogų patį tvarkytis su bėda, įtraukti ir jo artimuosius. Socialiniam darbuotojui reikia ir fizinės, ir daug vidinės jėgos“, – pabrėžė direktorius.
Susiduriantis su įvairiomis gyvenimo situacijomis P. Skrudupis žino, kad socialiniam darbuotojui reikia psichologinių, teisinių, medicinos žinių. Juk dažnai ne pačiam reikia imti rūpesčių naštą ant savo pečių, bet sprendimus pakreipti tinkama linkme, nurodyti gaires, kuriomis vadovaujantis žmogui palengvėtų.
Socialiniams darbuotojams tenka didžiulė atsakomybė. Štai problemines šeimas lankantis socialinis darbuotojas kaimynų, artimųjų neretai būna kaltinamas dėl tos šeimos paslydimų ar klaidų.
P. Skrudupis sako, kad jauna profesija dar tik pažinimo pradžioje, juk aukštosiose mokykloje ją dėstyti pradėta, studijų kryptys rinktos vos prieš dvidešimt metų.
Rinks geriausius
Daugelis socialinį darbą dirbančiųjų atkreipė dėmesį, kad artėjant rinkimams šį specialybė labai dažnai prisimenama, vėl žadama didinti darbo krūvių vis dar neatitinkantį atlyginimą, siūloma įvairių lengvatų, priemonių.
„Tačiau tai nėra blogai, svarbu, kad būtų išpildyta. Kuo daugiau kalbama apie socialinius darbuotojus, jie pristatomi, tuo daugiau visuomenė apie juos žino, supranta“, – sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovė.
Iki šių metų vasario 1 dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar laukia pasiūlymų akcijai „Geriausio socialinio darbuotojo rinkimai“. Lietuvoje dirba apie 9000 socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės ir visa visuomenė kviečiama aktyviai įsitraukti į geriausių socialinių darbuotojų rinkimus, teikti savo kandidatus, kurių dešimt geriausiųjų bus apdovanoti.
Socialiniai darbuotojai nusipelno ypatingo dėmesio, nes šių žmonių darbas iš tikrųjų prasmingas, reikalaujantis pasiaukojimo, kantrybės, geranoriškumo, atjautos, neretai yra nepastebimas ir deramai neįvertinamas. Todėl šia akcija tikimasi atkreipti visuomenės dėmesį į visus socialinius darbuotojus, į jų pastangas ir nuopelnus.
Bus senelių centras
Geriausių darbuotojų kandidatūros ministeriją, be abejo, pasieks ir iš Panevėžio. Kaip teigia D. Sabulienė, įvairiose miesto įstaigose dirba gerų, pagarbos vertų specialistų.
Pati D. Sabulienė dirba Socialinių paslaugų centre.
Dabar mokslus baigusiems, diplomus atsiėmusiems socialiniams darbuotojams vietos įsidarbinti šiame centre neatsiras, visi etatai užimti. Tačiau, pasak D. Sabulienės, balandžio mėnesį centre ketinama įsteigti Senelių dienos centrą – tuomet specialistų prisireiks.
„Kol kas dar negaliu pasakyti, kiek vietų bus Senelių dienos centre, kiek darbuotojų priimsime“, – sako specialistė.
Socialiniai darbuotojai – ateities specialybė. Stažuotėje Anglijoje buvusi D. Sabulienė sako, kad valstybei reikia smarkiai tobulinti požiūrį ir sprendimus socialinio darbo atžvilgiu. Socialinis darbas kai kuriose Europos šalyse nuo Lietuvos skiriasi kaip diena ir naktis.
***
Socialinio darbo svarba
- Socialinio darbo įpradininkas šventas Vincentas Paulietis yra pabrėžęs, kad paduodant dubenį sriubos galima pakelti ir žmogaus dvasią.
- Sudėtingoje visuomenėje vis daugiau žmonių dėl amžiaus, negalios negeba dalyvauti visaverčiame gyvenime, todėl socialinis darbas tampa vis svarbesnė artimo meilės ir visuomenės solidarumo išraiška, konkreti pagalba vienų kitiems.
- Socialiniame darbe labai svarbu vertybinės nuostatos, žmogiškumas ir nuoširdumas. Sėkmė šiame darbe priklauso mažiausiai nuo dviejų dalykų: profesionalių ir žmogiškųjų išteklių bei lanksčios ir prieinamos socialinių paslaugų infrastruktūros.
- Socialinių paslaugų įstatymas – profesinės kompetencijos reikalavimas socialiniams darbuotojams yra keliamas neatsitiktinai.
- Socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestis yra vienas mažiausių šalyje. Palyginti socialinių darbuotojų darbo užmokestį su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jis jau keleri metai iš eilės yra mažesnis daugiau nei 40 procentų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
