Nuomonė, kad visi socialinių pašalpų gavėjai yra girtuokliai ir tinginiai – ne visada teisinga. Valstybės paramos prireikia darbus praradusiems, į įvairias sudėtingas gyvenimo situacijas patekusiems žmonėms. Lengva ranka pašalpos nežarstomos – ne kiekvienam ji skiriama, tik įrodžiusiesiems, jog pajamų visai neturi arba gauna visiškai menkas.
Tačiau ne paslaptis, kad socialinių pašalpų mokėjimo dienomis gatvėse padaugėja šlitinėjančių, prie parduotuvių, ypač kaimuose, besiburiuojančių apsvaigusių asmenų. Tada daugėja darbo policininkams ir medikams.
Valdininkai ne kartą suko galvas, kaip pažaboti remiamųjų girtuokliavimą. Ypač tų, kurių šeimose yra vaikų.
Viena iš drausminimo priemonių – įstatymo numatyta ne piniginė paramos teikimo nepasiturintiems forma. Jeigu matoma, kad pinigai leidžiami ne pagal paskirtį, tiksliau, yra prageriami, dalies grynųjų šeima nebegauna – pinigai pervedami maisto produktams įsigyti, sumokėti už komunalines paslaugas ir pan.
Kontroliuojamos ne tik vaikus auginančios šeimos. Pragerti visų pinigų jau kuris laikas neleidžiama ir vienišiems socialinės rizikos asmenims. Jiems pusė ar dar daugiau pašalpos sumos pervedama į socialinę kortelę, skirtą maisto produktams įsigyti ar sumokėti už įvairias paslaugas.
Kaime pastebimesni
Panevėžietė pensininkė, gyvenanti viename bute su girtaujančiu sūnumi, skundėsi, kad jis, niekur nedirbantis, gaunantis tik socialinę pašalpą, vos keliolika eurų kartais duoda sumokėti už komunalines paslaugas. Kitus pinigus su draugais prageria per kelias dienas, o paskui vėl gyvena iš motinos kišenės. Pažadai, kad kitą mėnesį bus kitaip, taip ir lieka neištesėti.
„Girdėjau, kad pašalpas kai kam perveda į parduotuvę ir už juos galima pasiimti maisto produktų“, – teiravosi garbaus amžiaus moteris.
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė patvirtino, kad tokia galimybė tikrai yra – reikia raštu kreiptis į skyrių ir išsiaiškinus dalis pašalpos pinigų bus pervesti į socialinę kortelę, pagal kurią galima pirkti maisto, pramoninių prekių, visko, ko reikia pragyventi, išskyrus cigaretes, svaigalus, loterijos bilietus.
Panevėžyje socialinę pašalpą dabar gauna 4100 šeimų ar asmenų. Beveik 120 pašalpos gavėjų pusė jiems skiriamų pinigų pervedama į socialines korteles ar atsiskaitoma už komunalines paslaugas. Didžioji dauguma tų gavėjų – šeimos, auginančios vaikus. Tik 11 iš jų – vieniši, nepilnamečių vaikų neturintys asmenys. Paaiškėjus, kad žmonės turi priklausomybę, nemoka tvarkytis su pinigais, naudoja juos ne pagal paskirtį, buvo imtasi apribojimų.
Pasak Z. Ragėnienės, rajone kitokia situacija – kaimuose žmonės gerai pažįsta vieni kitus, seniūnijose puikiai žinoma apie pašalpas prageriančias šeimas.
Mieste jas išaiškinti sudėtingiau, net patys artimiausi asmenys, šeimos nariai, giminaičiai, kaimynai retai praneša savivaldybei, kad socialinę pašalpą gavėjas prageria.
Į socialinių darbuotojų akiratį dažniau patenka vaikus auginančios girtaujančios šeimos, jos įtraukiamos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, stebimos.
Nors pavalgo
Panevėžio rajone socialines pašalpas gauna apie du tūkstančius žmonių. 225 iš jų grynaisiais pinigais gauna tik dalį – 50, 80 ar net 100 procentų socialinės pašalpos atiduodama paslaugomis ir išlaidoms, dauguma į parduotuves, padengti.
Didžioji dalis tokių gavėjų – vaikus auginančios šeimos, tačiau kontroliuojami ir socialinės rizikos asmenys, neturintys nepilnamečių vaikų. Anksčiau jie prižiūrimi nebuvo.
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, prieš porą metų pradėjus riboti grynuosius pinigus, žmonės buvo labai nepatenkinti, pyko, tačiau dabar su tokia tvarka susitaikė. Kai kurie net patenkinti, nes ir pragėrus dalį pašalpos nebetenka skolintis ar būti alkaniems, parduotuvėje galima už likusius pinigus gauti maisto produktų.
„Buvo kalbų, kad kai kurie, paėmę produktus, juos parduoda ir pinigus prageria, bet tokio fakto nustatyti nepavyko“, – sako vedėja.
Didžiausia socialinė pašalpa visiškai jokių pajamų neturinčiam asmeniui – 102 eurai. Antram šeimos nariui skiriama 80 procentų, o trečiam ir kitiems – po 70 procentų šios sumos. Gaunantiesiems kokias nors kitas pajamas pašalpos suma mažėja. Prašyti socialinės pašalpos turi teisę tie asmenys, kurių šeimos pajamos vienam jos nariui neviršija 102 eurų.
Skaičius kinta
Vienoje labiausiai nuo rajono centro nutolusioje Karsakiškio seniūnijoje socialinę pašalpą gauna 80 šeimų bei asmenų – vienuolikai iš jų visi grynieji pinigai į rankas neduodami, pervedami į parduotuves.
Kaip sako seniūnijos vyriausioji specialistė socialiniam darbui Kristina Pagareckienė, parama ne pinigais teikiama ir penkiems seniūnijoje gyvenantiems socialinės rizikos asmenims.
„Vaikų neauginantys pašalpų gavėjai, sužinoję, kad jiems skirti pinigai bus kontroliuojami, iš pradžių labai pyko, kaltino socialines darbuotojas, seniūniją, reikalavo. Tačiau dabar problemų nebėra, atvirkščiai, kai kurie sako esantys patenkinti“, – „Sekundei“ teigė specialistė.
Socialinių pašalpų gavėjų skaičius nuolat kinta – vieni įsidarbina, išvažiuoja, kiti dėl nusižengimų praranda teisę į paramą, vietoj jų atsiranda naujų gavėjų – grįžusių iš įkalinimo įstaigų, užsienio, kitų miestų, ką tik užsiregistravusių Darbo biržoje.
Per rugsėjo mėnesį darbą pavyko gauti dešimčiai seniūnijos gyventojų, du asmenys pradėjo gauti senatvės pensiją ir jie jau nebebus socialinės pašalpos gavėjai. Tačiau atsirado šeši nauji – iš kitur sugrįžusieji.
Kitose seniūnijose padėtis panaši. Pavyzdžiui, Krekenavos seniūnijoje 10 asmenų dalį socialinių pašalpų gauna ne pinigais – gali įsigyti produktų, gauti įvairių paslaugų.
Krekenavos vyriausioji specialistė socialiniam darbui Liuda Valikonienė sako, kad pagal socialines korteles daugelis produktus perka vietinėse parduotuvėse, kai kam sumokama už komunalines paslaugas.
Šitoks pašalpos mokėjimo būdas pasiteisino, kai kurie gavėjai net patenkinti, galintis tokiu būdu tvarkyti gaunamus pinigus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
