Valstybės kontrolės teigimu, nekontroliuojant, ar visiems asmenims tikrai reikalinga parama, gali būti prarandama galimybė paremti tuos, kuriems to labiausiai reikia.
Valstybės kontrolė (VK), atlikusi socialinės paramos sistemos auditą, skelbia aptikusi daugybę trūkumų ir tikina, kad valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos neefektyviai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ginasi, kad jau gavo VK rekomendacijas ir yra pasiruošusi gerinti situaciją.
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojos Raimondos Janonienės teigimu, kartais neaišku nei kaip apskaičiuojama gyventojams skiriama socialinė parama, nei kokiais kriterijais remiantis jie tą paramą gauna.
SADM aiškina, kad dalis socialinės paramos išmokų siejamos su Vyriausybės nustatomomis vadinamosiomis valstybės remiamomis pajamomis (VRP), kurių dydis šiuo metu siekia 350 litų. „Paprastai tariant, kai kurios socialinės paramos išmokos priklauso nuo to, ar vienam šeimos nariui tenka VRP. Jei nustatytas dydis viršijamas, tokia parama nepriklauso“, – teigia ministerija.
Tačiau R. Janonienė sakė, kad tokiu atveju tampa neaišku, kodėl VRP siekia 350 litų, SADM skaičiuojamas minimalių poreikių tenkinimo dydis – 355 litus, o socialinė pašalpa – 315 litų.
Negauna tie, kuriems reikia?
VK atstovė priminė, kad socialinė parama būna trijų rūšių. Vienos išmokos yra skiriamos įvertinus asmens pajamas ir turtą, kitos – įvertinus tik pajamas. O trečia išmokų kategorija yra skiriama nevertinant nei turto, nei pajamų.
Pašnekovės teigimu, pagrindinės išmokos, kurios skiriamos nevertinant nei žmogaus turto, nei pajamų, yra šalpos pensijos. Ji skaičiavo, kad tokios pašalpos sudaro 54 proc. visų socialinės paramos išmokų.
Tačiau nesant aiškių kriterijų, kaip suprantama socialinė parama, nevertinant, ar konkrečiam asmeniui tuo metu tikrai reikalinga socialinė parama, yra didelė rizika, kad valstybės biudžeto lėšos šalpos pensijoms yra naudojamos neefektyviai. Taip pat esą prarandama galimybė paremti tuos, kuriems labiausiai reikia.
IQ.lt atsiųstame atsakyme SADM ginasi, kad atsižvelgiant į tikslios metodikos reikalingumą jau suplanuota parengti asmens (šeimos) minimalių poreikių apskaičiavimo bei socialinės apsaugos išmokų rodiklių nustatymo metodus.
Neaiškūs metodai
Tačiau, anot VK, net ir tuo atveju, jei parama žmogui skiriama įvertinus pajamas ir turtą, teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų asmenims, kuriems reikalinga socialinė parama, ją gauti laiku. Taip pat esą neužtikrinamas ir minimalus pragyvenimo lygis.
R. Janonienė pažymėjo, kad skiriamos socialinės paramos dydis dažnai priklauso nuo šeimos pajamų. Tačiau nėra nustatyta aiškių kriterijų, kuriais remiantis vienos pajamos įskaičiuojamos į šeimos gaunamas pajamas, o kitos – ne.
„Auditorių nuomone, į asmens ir šeimos pajamas neturėtų būti įskaičiuojamos tos lėšos, kurios turi tikslinę paskirtį“, – dėstė R. Janonienė. Ji paaiškino, kad tikslinės lėšos – tai tokios, kurios skiriamos, pavyzdžiui, medicininėms operacijoms, būstui po gaisro atstatyti ir pan.
Tuo metu SADM tvirtina, kad tikslinės paskirties pajamos – socialinė parama mokinio reikmėms įsigyti, vienkartinės savivaldybės išmokos medicininei operacijai atlikti, būstui po gaisro atstatyti, – jau ir šiuo metu neįskaitomos į šeimos pajamas skiriant socialines pašalpas, kompensacijas.
Neužtikrina paramos?
VK taip pat sukritikavo nuostatą, kuri įtvirtinta, kad norint gauti socialinę pašalpą reikia būti užsiregistravusiam Darbo biržoje bent 6 mėnesius. „Mes žinome nemažai atvejų, kai asmuo praradęs darbo pajamas ir neturėdamas pragyvenimui būtinų lėšų neturi realių galimybių gauti socialinę paramą“, – dėstė R. Janonienė.
Todėl VK rekomendavo šią nuostatą panaikinti. Tačiau tuo pačiu auditoriai atkreipė dėmesį, kad yra nemažai darbingo amžiaus asmenų, kurie gauna socialinę pašalpą ilgiau nei dveji metai. „Siūlome diferencijuoti socialinės pašalpos dydį, atsižvelgiant į tai, kiek laiko asmuo yra registruotas darbo biržoje“, – sakė VK 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja.
Tuo metu SADM pabrėžia, kad VK ir ministerija jau suderino planą, kaip įgyvendinti rekomendacijas. „Jau parengtas ir su atsakingomis institucijomis suderintas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti reikalavimo registruotis Darbo biržoje 6 mėnesius“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Jame taip pat pažymima, kad minėtu įstatymo projektu siūloma diferencijuoti socialinės pašalpos dydį.
„Be to, naujame įstatymo projekte siūlome neįskaityti ir studentams bei profesinių mokyklų mokiniams mokamų stipendijų ar materialinės paramos, gaunamos labdaros pinigais – kaip tikslinės paskirties pajamų. Ir įskaityti išmoką vaikui – kaip ir siūlo Valstybės kontrolė“, – teigia ministerija.
Tačiau SADM atsakyme neužsimenama, kada išvardyti pokyčiai galėtų įsigalioti.
