„Snoro“ priežiūra: „įprastai“ ir „pagal ritualą“

(G.Martinkėno/BFL nuotr.)

Ar Lietuvos bankas iki 2011 m. padarė viską prižiūrėdamas „Snorą“?

Po „Snoro“ žlugimo taip ir liko neatsakytas klausimas apie komercinių bankų priežiūrą Lietuvoje: kaip galėjo iš „Snoro“ nepastebėtai dingti beveik 3,9 mlrd. litų vertės turto? Šio klausimo Seime greičiausiai sulauks ir buvęs Lietuvos banko Kredito įtaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas, kuris kviečiamas į kitą parlamentinės komisijos, tiriančios „Snoro“ bankroto priežastis, posėdį.

Apie tai, ar K. Ramono dėka „Snoro“ tikrinimų ataskaitos būdavo pagražinamos, sklando tik gandai. K. Ramonas buvo labai atsargus ir nepalikdavo jokių pėdsakų. Tačiau jis neslėpė savo ryšių su ilgamečiu „Snoro“ vadovu Raimondu Baranausku – dalyvavo ir jo sūnaus vestuvėse.

„Snore“ dirbo K. Ramono dukra bei sesuo. Dukra yra bandžiusi įsidarbinti ir Lietuvos banke, bet nepavyko.

Šaltinių teigimu, specialiosios tarnybos dar tuo metu, kai Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas, buvo pateikusios informacijos apie įtartinus K. Ramono ir „Snoro“ ryšius. Taip pat yra užfiksuota, kad iš Lietuvos banko „Snorą“ taip pat pasiekdavo klausimai apie planuojamą tikrinimą: „Kaip darysim – įprastai ar pagal ritualą?“

Tačiau tuometinė Lietuvos banko vadovybė į informaciją apie K. Ramono elgesį rimtai nereagavo (ar bent jau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų), prižiūrėtojų vadas galėjo netrukdomas dirbti toliau.

Po to, kai Lietuvos banką paliko R. Šarkinas, K. Ramono, kai kurių žmonių vadinto pilkuoju banko kardinolu, pozicijos gerokai susilpnėjo. 2011 metų vasarą K. Ramonui pasiūlyta savanoriškai palikti darbo vietą. Tačiau jis sutiko išeiti nebent šalių susitarimu ir užsiprašė maždaug 150 tūkst. litų išeitinės kompensacijos. Tokią kompensaciją atsisakyta mokėti, juolab kad buvo rengiamasi reorganizuoti K. Ramono departamentą ir čia jam vietos nebuvo numatyta.

Tą pačią vasarą K. Ramonas „patrauktas“ iš kitų pareigų: valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ taryboje Lietuvos bankas pakeitė jį Ekonomikos departamento direktoriumi Mindaugu Leika. Vėliau M. Leika buvo vienas pagrindinių asmenų, centriniame banke kuravusių „Snoro“ nacionalizavimo reikalus.

Po „Snoro“ nacionalizavimo K. Ramonas atleistas iš darbo Lietuvos banke „už biurokratizmą“ ir „netinkamą darbo pareigų, nurodytų Kredito įstaigų priežiūros departamento nuostatuose, vykdymą“. Netrukus Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, ar K. Ramonas tinkamai atliko savo pareigas, susijusias su kredito įstaigų priežiūra.

Daugiau apie K. Ramono ir „Snoro“ nacionalizavimo istoriją skaitykite naujoje knygoje „Snoras“ žaliems: kaip pradanginti milijardą“.


Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto