Premjeras Andrius Kubilius mano, kad SNORO krizė buvo individuali problema, sukelta pagrindinių akcininkų galimai nusikalstamų veiksmų.
“SNORO banko krizė buvo individuali krizė, sukelta ne kokių nors didesnių sisteminių problemų, bet galimai nusikalstamos SNORO banko pagrindinių akcininkų veiklos. Krizė Lietuvos banko, Vyriausybės ir Seimo dėka buvo suvaldyta tikrai efektyviai, apdraustų indėlininkų interesai buvo apsaugoti. Be abejo, tai nebuvo paprasta ir lengva, tam reikėjo sutelkti 4 milijardus litų lėšų, bet tai buvo padaryta. Kaip rodo vakar (antradienį. – ELTA) įvykęs sėkmingas Finansų ministerijos realizuotas 400 milijonų eurų pasiskolinimas tarptautinėse rinkose, tarptautinės rinkos po nepilnų pusės metų situaciją Lietuvoje vertina kaip tikrai labai neblogą”, – apsilankęs SNORO žlugimo aplinkybes tiriančioje laikinojoje Seimo komisijoje žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Premjero vertinimu, Lietuvoje komercinių bankų priežiūra, kurią vykdo Lietuvos bankas, kuris pagal Konstituciją yra nepriklausoma institucija, yra nebloga. “Be abejo, visada galima siekti ir tobulinimo, bankinė sistema veikia taip pat pakankamai patikimai”, – mano Vyriausybės vadovas.
Trečiadienį Seimo laikinajai komisijai liudijęs ekspremjeras Gediminas Kirkilas sako, kad jo Vyriausybės laikais finansinė situacija bankų, įskaitant SNORĄ, buvo gera.
“Tais laikais visų bankų, įskaitant minimą banką, dėl kurio ir buvo sukurta komisija, finansinė situacija buvo gera, jie visi buvo pelningi, didino pelnus, įstatinį kapitalą, turėjo labai didelius kreditinius resursus, labai pigiai dalino juos. Situacija buvo visiškai priešinga negu dabar, nes dabar kreditinių resursų stinga”, – žurnalistams po apsilankymo komisijoje sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, iš komisijos narių jis daugiausia sulaukė klausimų apie SNORO ir kitų bankų padėtį socialdemokratų Vyriausybės laikais 2006-2008 m.
Seimo laikinoji komisija, tirianti SNORO bankroto aplinkybes, trečiadienį į posėdį pakvietė ir finansų ministrę Ingridą Šimonytę.
Atsakydama į žurnalistų klausimus, ministrė sakė, jog apie tai, kad Lietuvos bankas siūlys Vyriausybei perimti SNORO akcijas visuomenės poreikiams, ji sužinojo pernai lapkričio 16 d.
“Portfelio kokybė, kada bankas galėjo ar negalėjo disponuoti vienu ar kitu turto straipsniu, Vyriausybė tikrai neturėjo jokių galimybių apie tai žinoti. Tai tikrai ne mūsų prerogatyva, tam yra atliekami banko inspektavimai, ir po banko inspektavimo yra padaromos tam tikros išvados, kuriomis Lietuvos bankas su Finansų ministerija ar Vyriausybe nesidalina”, – sakė I. Šimonytė.
Pasak Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininko Valentino Mazuronio, komisija, gavusi raštišką informaciją iš Lietuvos banko ir išklausiusi Premjerą bei finansų ministrę, į kitą posėdį ketina kviesti Lietuvos banko valdybos narius Darių Petrauską ir Vaidievutį Geralavičių.
“Mes norime jų paklausti apie situaciją banke SNORAS, apie tai, kokią informaciją jie – Lietuvos bankas turėjo, kokios diskusijos vyko Lietuvos banko valdybos lygmeniu, kaip ir kada buvo informuojami mūsų valstybės vadovai apie tą situaciją”, – sakė V. Mazuronis.
Jo teigimu, vėliau dar kartą į komisiją bus kviečiamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Laikinoji tyrimo komisija turės iki šių metų birželio 1 d. pateikti Seimui savo išvadas ir pasiūlymus, jai teks atsakyti į 14 klausimų.
ELTA
