Kreditoriai nepatenkinti tuo, kaip tvarkomi reikalai „Snore“.
Šiandien Vilniaus apygardos teismui pateikta „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinusių ekspertų nuomonė apie banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio išlaidų sąmatą dar trijų mėnesių laikotarpiui. Kreditorių vertinimu, 57 milijonai litų, kurių prašoma 90 dienų laikotarpiui, gerokai viršija sąnaudas, kurias patiria panašaus dydžio veikiantis bankas.
Kreditorių atstovų teigimu, teismui pateikti 61 milijono litų, skirtų pirmiesiems trims administravimo mėnesiams, ataskaita yra abstrakti.
„Iš to, kas pateikta teismui, akivaizdu, kad bankrutavusio banko administravimo sąnaudų ir gautos naudos santykis yra labai prastas. Ataskaita abstrakti, daugelyje vietų tiesiog skundžiamasi darbo krūviu ir užduoties sudėtingumu, tačiau niekur nematyti išsamaus nuveiktų darbų sąrašo ir gautos naudos įvertinimo. Nepaisant abejotino rezultato, teismo prašoma patvirtinti beveik tokio pat dydžio biudžetą dar vienam trijų mėnesių laikotarpiui. Tokia logika mums sunkiai suvokiama“, – neslėpė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
Biudžetą sudaro dvi dalys – banko veiklos palaikymo sąnaudos ir išlaidos konsultantams. Palyginti su pirmaisiais trimis administravimo mėnesiais, banko veiklai palaikyti prašoma 2,6 mln. litų mažiau (viso 27,25 mln. litų), o konsultantų paslaugoms finansuoti – milijonu litų daugiau (viso – 29,9 mln. litų).
Kreditorių atstovų teigimu, „Snoras“ nevykdo komercinės veiklos, tačiau sąnaudos, tenkančios 1000 litų turto, yra maždaug 54 proc. didesnės nei Lietuvoje veikiančių bankų vidurkis. Tuo tarpu sąnaudos komunikacijai ir informacinėms technologijoms yra beveik 3 kartus didesnės nei šiuo metu panašų turtą valdančiame Ūkio banke.
„Maža to, teisininkai daro išvadą, kad į planuojamas išlaidas konsultantams yra įtrauktas atlyginimas ir pačiam administratoriui, ir jo patikėtiniams, o tai pažeidžia Įmonių bankroto įstatymą, pagal kurį atlyginimą administratoriui gali nustatyti tik kreditorių susirinkimas. Tai verčia abejoti administravimo proceso skaidrumu. Jei ir toliau bus laikomasi tokių pačių principų, per metus „Snoro“ administratorius įsisavins 250 milijonų litų be aiškaus rezultato. Manome, kad esama praktika yra per brangi ir neveiksni, todėl ją reikėtų keisti iš esmės“, – pažymėjo D.Arlauskas.
