Seimo komisijos teigimu, „Snoras“ buvo prižiūrimas nepakankamai.
Parlamentinė komisija, nagrinėjusi banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes, nors ir žadėjo, trečiadienį nepatvirtino galutinių savo tyrimo išvadų. Vis dėlto komisija negaili kritikos buvusiems ir esamiems Lietuvos banko vadovams, užsimena, kad ateityje bus pateikti du išvadų variantai (viešo ir riboto naudojimo) ir žada griežtinti komercinių bankų kontrolę.
Seimo laikinoji komisija konstatavo, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai prižiūrimi gerai, bet „Snoras“ buvo prižiūrimas nepakankamai.
„Jeigu viskas būtų buvę idealu, jeigu į visus perspėjimus, į visas inspektavimo išvadas būtų atsižvelgta laiku ir tos išvados būtų įgyvendintos, tokia situacija (banko „Snoras“ nacionalizavimas ir likvidavimas – IQ.lt) ko gero nebūtų susiklosčiusi“, – po beveik penkias valandas trukusio posėdžio portalui IQ.lt sakė laikinosios komisijos narys, parlamentaras Petras Auštrevičius.
„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusi komisija taip pat konstatavo, kad situacija, kai Lietuvos banko pareigūnų giminės dirba šio prižiūrimuose komerciniuose bankuose, neleistina.
Portalas IQ.lt anksčiau rašė, kad buvęs Lietuvos banko Kredito įtaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas neslėpė savo ryšių su ilgamečiu „Snoro“ vadovu Raimondu Baranausku – dalyvavo ir jo sūnaus vestuvėse. Be to, „Snore“ dirbo K. Ramono dukra bei sesuo.
Šaltinių teigimu, specialiosios tarnybos dar tuo metu, kai Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas, buvo pateikusios informacijos apie įtartinus K. Ramono ir „Snoro“ ryšius. Taip pat yra užfiksuota, kad iš Lietuvos banko „Snorą“ taip pat pasiekdavo klausimai apie planuojamą tikrinimą: „Kaip darysim – įprastai ar pagal ritualą?“
P. Auštrevičius patikino, kad po „Snoro“ istorijos planuojama griežtinti komercinių bankų kontrolę. „Pati inspektavimo procedūra ir išvados turėtų būti operatyviau įgyvendinamos. Po šitos istorijos atsakomybė už išvadų įgyvendinimą tiesiog nepaliks galimybės žiūrėti į inspektavimo dokumentus pro pirštus“, – dėstė parlamentaras.
Tiesa, nors laikinoji komisija konstatavo, kad „Snoras“ buvo prižiūrimas nepakankamai, ji svarsto, kad sprendimas nacionalizuoti banką buvo priimtas skubotai, tam esą trūko motyvų.
Šios ir kitos parlamentinės komisijos išvados dar nepatvirtintos. Tai žadama padaryti kitą trečiadienį vyksiančiame posėdyje. „Įvairios medžiagos turime: ir viešintinos, ir riboto naudojimo. Nemanau, kad viską galėsime paskelbti viename dokumente. Greičiausiai bus kelios versijos – ribotam ir viešam naudojimui“, – sakė P. Auštrevičius.
Taip pat skelbiama, kad komisija nutarė kreiptis į 10 teisėsaugos ir kitų institucijų dėl tyrimų, susijusių su „Snoro“ veikla.
Lietuvos Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo praėjusių metų lapkritį, vėliau nuspręsta jį likviduoti. Iš pradžių buvo skelbiama, kad iš banko dingo turto, kurio vertė siekia 3,4 mlrd. litų, tačiau šių metų pradžioje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patikslino, kad „skylė“ banke siekė 3,9 mlrd. litų.
Abu buvę „Snoro“ banko vadovai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas – pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šiuo metu V. Antonovas ir R. Baranauskas yra Londone, kur svarstoma byla dėl jų išdavimo Lietuvai.
Buvę bankininkai ar juos atstovaujantys teisininkai iki šiol nemėgino susisiekti su „Snoro“ bylą narpliojančiais Lietuvos prokurorais. Tačiau jie patys pasisiūlė atsakyti į Seimo komisijos klausimus. Šiai paprašius pakomentuoti su banko žlugimu susijusius 14 klausimų (į kuriuos atsakymus Seimui turi pateikti ir pati komisija), susirašinėjimas nutrūko ir, anot P. Auštrevičiaus, neatsinaujino.
„Man atrodo, kad tuo ir baigėsi viskas. Mano turimomis žiniomis, komisija tikrai nepalaiko ryšio. Nebent kas nors individualiai iš komisijos narių, bet aš abejočiau, nes tai pakankamai rizikinga ir mes esame pasirašę tam tikrus dokumentus, įpareigojančius elgtis diskretiškai“, – sakė parlamentaras.
