2010 metais „Snoras“ gavo 25,5 mln. litų pajamų už konsultacines paslaugas.
Nacionalizuotas bankas „Snoras“ mėgino pademonstruoti turintis daugiau turto, negu jo turėjo iš tiesų. Toks įspūdis gali susidaryti nagrinėjant pastarųjų metų banko finansines ataskaitas.
„Snoro“ 2009 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte teigiama, kad 2008 metų liepos 1 dieną „Latvijas Krajbanka“, kurio 67,86 proc. valdė „Snoras“, klientui suteikė 12 mln. 306 tūkst. litų vertės paskolą, o kaip užstatą paėmė jachtą. Atlikus keletą veiksmų, formalus kliento įsipareigojimas bankui išaugo daugiau nei pusantro karto. Tada jachta buvo perimta iš kliento ir įvertinta daugiau nei 20 mln. litų. Tokiu būdu banko turtas ataskaitose išaugo.
„2009 metais klientas pradėjo nebemokėti paskolos įmokų, 2009 metų rugpjūčio 14 dieną su klientu buvo pasirašytas susitarimas dėl papildomų baudų taikymo. Buvo nustatyta fiksuota 5 mln. 817 tūkst. litų bauda už bet kokį paskolos mokėjimo pradelsimą daugiau nei 30 dienų“, – teigiama dokumente.
Matyt, klientas buvo taip tvirtai įsitikinęs, kad sugebės grąžinti paskolą, jog sutiko mokėti baudą, prilygstančią pusei paskolos.
Bankas su klientu taip pat susitarė, kad, pakartotinai nesumokėjus paskolos dalies ar palūkanų daugiau nei 30 kalendorinių dienų, „Latvijas Kraibanka“ turės teisę taikyti sankcijas pakartotinai. Be to, susitarime numatyta, kad „Latvijas Krajbanka“ gali perimti užstatytą jachtą, o skolininkas – kompensuoti visas išlaidas bei išlaidas, susijusias su užstato perėmimu.
„Klientas vėl laiku nesumokėjo paskolos dalies/palūkanų, todėl susitarimas įsigaliojo. Pagal susitarimą, klientui buvo suteikta galimybė parduoti jachtą ir taip grąžinti nesumokėtą paskolos likutį ir sukauptas palūkanas. Tačiau klientui nepavykus to padaryti, jachta buvo perimta ir įregistruota „Latvijas Krajbanka“ vardu“, – toliau rašoma ataskaitoje.
Siekiant įvertinti atsiperkamąją jachtos vertę, tarptautinė turto vertinimo bendrovė esą atliko jachtos įvertinimą bei nustatė 22 mln. 614 tūkst. vertę. Vėliau jachta buvo įvertinta tokia suma, kurią klientas buvo skolingas bankui, – 20 mln. 804 tūkst. litų.
Kaip teigiama dokumente, perimant užstatą, kliento nesumokėta paskolų ir palūkanų suma bankui siekė 8 mln. 978 tūkst. litų, baudų ir įsipareigojimų suma – 11 mln. 631 tūkst. litų, o išlaidos susijusios su užstato perėmimu – 195 tūkst. litų.
„Kas šitoje vietoje įvyko? Baudų sumomis didėjo kliento skola ir tos sumos atsispindėjo pelno ir nuostolio ataskaitoje kaip pajamos. Po to kliento skola balanse kaip gautina suma buvo panaikinta, apskaitant jachtą kaip turtą, laikomą pardavimui“, – portalui IQ.lt komentavo anonimu norėjęs likti vienos tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės partneris.
Jis priminė, kad tokių atvejų, kai klientas negalėjo grąžinti paskolos ir iš jo buvo perimamas turtas, pastaraisiais metais buvo nemažai. Tačiau itin keista jam pasirodė tai, kad klientas paskolos grąžino nedaug, visas banko uždarbis susidarė iš baudų, o galiausiai atsiskaitymas įvyko jachta. „Teoriškai taip galėtų būti. Bet klientas beveik iš karto nemokėjo pinigų, tai klausimas, kaip bankas vertino riziką, kai davė paskolą. Be abejo, kelia klausimų tokie dalykai“, – dėstė pašnekovas.
2010 „Snoro“ finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte teigiama, kad 2010 metų gruodžio 31 dieną jachta dar nebuvo parduota. „Atsižvelgiant į grupės strategiją, tokio turto laikymas neatitinka Grupės pagrindinės veiklos, todėl Grupė planuoja parduoti šį turtą artimiausioje ateityje“, – rašoma ataskaitoje.
Už konsultavimą – milijonai dolerių
Iš „Snoro“ 2010 metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto taip pat matyti, kad 2010 metų kovo mėnesį bankas gavo 10 mln. dolerių (25,5 mln. litų) užmokestį už suteiktas konsultacines paslaugas. Galima palyginti: dabartinis „Snoro“ administratorius, kurio neva didžiulį uždarbį bando pabrėžti „Lietuvos rytas“ (kurio 34 proc. akcijų tas pats „Snoras“ valdo), per mėnesį gaus apie pusę milijono litų.
„Bankas suteikė klientui konsultacines paslaugas, susijusias su investicinėmis galimybėmis dėl banko buvusio kliento paskolos restruktūrizavimo ir optimizavimo. Konsultacinės paslaugos buvo suteiktos per 2010 metų pirmąjį pusmetį“, – teigiama dokumente.
IQ.lt pašnekovui tokia banko gauta suma už konsultacijas pasirodė ganėtinai įspūdinga: „Taip, atrodo labai daug. Tiesa, neaišku, galbūt klientas buvo iš užsienio, neaišku, kokio dydžio buvo paskolos“. Be to, keistai atrodo ir pats faktas, kad bankas gavo pajamų už konsultacijų teikimą. Tad gali būti, kad ir šios pajamos atsirado tam, kad bankas užkamšytų skyles bei pagerintų savo rodiklius.
Palyginimui: „Klaipėdos naftai“ dėl suskystintų dujų terminalo statybos – vieno didžiausių pastaraisiais metais pradėto vykdyti projekto Lietuvoje – konsultuosiančiai bendrovei skirta 38,5 mln. litų. Tačiau projektas vykdomas iki 2014 metų. Visagino atominės elektrinės projekto konsultantų „N. M. Rothschild & Sons“ paslaugos įvertintos mažiau – 12,08 mln. litų.
Abejonių kelia ir 2010 metų „Snoro“ finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodomas faktas, kad 2009 metais „Snoro“ grupė ir bankas uždirbo 61 mln. 377 tūkst. litų iš naujo įvertinęs paskolos, suteiktos sportinių automobilių kompanijai „Spyker Cars“, konvertavimo į bendrovės akcijas teisę.
„Šios paskolos, siekiančios 56 mln. 523 tūkst. litų, buvo parduotos „Fleming“ Ltd. už 117 mln. 900 tūkst. litų su atidėtu mokėjimu iki 2011 m. gruodžio 28 d. su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Kaina nustatyta remiantis „Spyker Cars“ akcijų kaina rinkoje atsiskaitymo dieną (2009 m. gruodžio 30 d.), kuri siekė 2,1 euro už akciją, kadangi šios paskolos turėjo konvertavimo galimybę į akcijas“, – teigiama dokumente.
Atlikęs šį sandorį bankas pasididino savo turtą, nors realiai jokių pinigų negavo – mokėjimas buvo atidėtas. Sandorį galėjo palengvinti ir tai, kad pagrindinis „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas yra susijęs su paskolą gavusia „Spyker“ bendrove.
2007 metais „Spyker“ 29,9 proc. akcijų buvo nusipirkęs pagrindinis „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas. Tačiau 2010 metais jis buvo paragintas atsisakyti turėtų akcijų ir pasitraukti iš įmonės valdybos pirmininko pareigų.
Su nušalintuoju „Snoro“ vadovu Raimondu Baranausku IQ.lt susisiekti nepavyko – jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. R. Baranausko pavaduotojas Naglis Stancikas net neišgirdęs klausimų kalbėti atsisakė.
