Apie pusę milijono eurų kainavęs Motinos ir vaiko krizių centras Panevėžio rajone, Vadokliuose, per dvejus metus prieglobstį suteikė tik trims nuo smurtaujančių vyrų pabėgusioms mamoms su mažamečiais vaikais. Už europinę paramą įrengta užuovėja smurto aukoms per tiek laiko buvo apgyvendinta maždaug dešimt dienų – kiekvienai čia prisiglaudusiai teko po tris ar keturias.
Už europinę paramą įrengtas Motinos ir vaiko krizių centras Vadokliuose tuščias ir užrakintas: rajono moterys su vaikais, bėgančios nuo smurtautojų, beldžiasi ne į jo, o Šeimos namų duris Panevėžyje. Vien pernai jie tapo užuovėja keturioms dešimtims kaimo moterų ir jų mažamečiams. U. Mikaliūno nuotr.
Rajono valdininkai džiaugiasi, kad iš biudžeto lėšų šildomas, modernus ir jaukus krizių centras stovi užrakintas. Esą tai liudija, kad rajone vyrai taip nekulia savo damų, kad šioms tektų sprukti iš namų.
Gerą rajono įvaizdį sugriauna nevyriausybinės organizacijos Panevėžio šeimos namų statistika. Vien per praėjusius metus jie priglaudė apie keturiasdešimt nuo smurtaujančių vyrų su vaikais ant rankų pabėgusių rajono gyventojų.
Nauja ir nenaudojama
Atokiame Panevėžio rajono kampelyje – Vadoklių seniūnijoje – dar 2014-ųjų spalį duris atvėrė už europines lėšas buvusiame vaikų darželio pastate įrengti Socialinių paslaugų namai. Pirmame aukšte veikia Vaikų dienos centras ir netyla šurmulys. Tačiau kiek kartų per beveik dvejus metus buvo atrakintos rekonstruoto antro aukšto durys, suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų. Čia įrengta virtuvė su visa buitine technika, du miegamieji, svetainė, apstatyta minkštaisiais baldais, su televizoriumi, skalbykla. Visa tai turėjo tapti saugiu prieglobsčiu smurto artimoje aplinkoje aukoms. Vienu metu čia galėtų prisiglausti dvi mamos su keturiais vaikais. Iš bėdos, sustūmus lovas, ir daugiau. Bet jaukiuose, šildomuose kambariuose – mirtina tyla.
„Rajono seniūnijos, socialiniai darbuotojai, policija informuotos, telefonai išdalyti, man paskambinti gali bet kuriuo paros metu. Atvažiuosiu nors ir naktį, įleisiu, apgyvendinsiu – problemų dėl to nekyla, esu vietinė gyventoja. Bet moterų tikrai nėra. Per tiek laiko trys tebuvo apgyvendintos“, – teigia Vadoklių socialinių paslaugų centro vadovė Ilona Benetaitė.
Nepigiai kainavęs moterims ir vaikams skirtas Krizių centras, I. Benetaitės nuomone, nepopuliarus veikiausiai dėl aukoms nustatyto termino: pabėgus nuo vyro kumščių čia prisiglausti galima tik trejetą dienų. Tik tiek numatė rajono Savivaldybė, teikdama paraišką ES paramai gauti.
Už europines lėšas tokį centrą įsteigusi Savivaldybė įsipareigojo penkerius metus nekeisti pastato paskirties ir sąlygų. Kam vėliau jį panaudoti – jau pačios reikalas. Pusę termino jau praėjo. Tikėtina, kad įsipareigojimo terminui išsekus, nenaudojamos centro patalpos vis dar atrodys kaip naujos.
Džiaugiasi neturintys ką gelbėti
Rajono valdininkai nemato problemos, kad Motinos ir vaiko krizių centras stovi tuščias. Anaiptol: jų nuomone, tuo reikėtų pasidžiaugti.
Rajono valdininkai nemato problemos, kad Motinos ir vaiko krizių centras stovi tuščias. Aldonos Paškevičienės nuomone, reikėtų pasidžiaugti, kad rajone vyrai nekulia savo moterų taip, kad tos joms neatleistų per tris dienas.
„Mes labai džiaugiamės, kad nedažnai atsiranda tokių bėdų, kai rajono moteris reikėtų vežti į Krizių centrą“, – teigia rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Pasak jos, žinia apie Krizių centrą Vadokliuose paskleista plačiai – rajono seniūnijoms išdalyti lankstinukai, policija oficialiai informuota čia vežti smurtą artimoje aplinkoje patyrusias rajono gyventojas su vaikais.
A. Paškevičienės aiškinimu, teikiant projektą ES paramai gauti buvo siekiama sukurti namus, kuriuose būtų galima skubiai apgyvendinti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusias rajono moteris. Vedėjos teigimu, socialinių paslaugų kataloge numatyta, kad laikinas apgyvendinimas gali trukti tik iki trijų parų.
Valdininkės nuomone, dažniausiai tiek ir užtenka krizinei situacijai išspręsti. „Vaiko teisių apsaugos skyrius nuolatos keldavo problemą, kad, atsitikus smurtui šeimoje, mama su vaikais atsiduria gatvėje, nakvoja daržinėje. Neturėjome, kur jų priglausti, kol išsispręs krizinė situacija. Dažniausiai per tris paras problema išsisprendžia arba mes turime ieškoti, ką toliau su mama daryti“, – „Sekundei“ aiškino A. Paškevičienė.
Moka vilniečiams
Iš trijų Krizių centre Vadokliuose pagyvenusių moterų po trijų parų dvi sugrįžo pas smurtavusius vyrus ir tik viena pasiryžo kojos į buvusius namus nebekelti. Ją socialiniai darbuotojai apgyventino Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“ priklausančiuose Motinos ir vaiko namuose sostinėje.
Nors Savivaldybės žinioje esantis Motinos ir vaiko krizių centras Vadokliuose stovi užrakintas, pagal pasirašytą sutartį už rajono gyventojos su mažamečiu vaikučiu globą iš rajono biudžeto vilniečiams mokama 240 eurų per mėnesį.
A. Paškevičienė, tiesa, sutinka, kad tokia situacija atrodo keistai. Bet tvirtina, kad Savivaldybė neturi teisės ką nors keisti.
„Šiuo metu Krizių centro paskirties keisti negalime“, – tvirtina Socialinės paramos skyriaus vedėja. Pasak jos, rajonui kaip tik to labiausiai ir reikėjo – vietos trumpam prieglobsčiui, kol išsispręs problema.
„Paprastai taip ir būna, kad per tris paras vyras išsiblaivo ir saugu grįžti namo. Mums reikia turėti vietą, kad atsitikus bėdai galėtume moterį atskirti nuo smurtautojo. Bet kada gali atsirasti tokia motina su vaiku. Jei vieną apgyvendintume šešiems mėnesiams, ką darytume skubiai prireikus kitą priglausti?“ – klausia A. Paškevičienė.
Be to, projekte buvo numatyta, kad Krizių centro paslaugos nemokamos, o netgi smurto aukos, valdininkės nuomone, „negali gyventi kelis mėnesius be jokio mokesčio už paslaugas“.
Prieglobsčio ieško mieste
Pasak Irmos Zabulionytės, didžiulė retenybė, kad nuo smurtautojo pabėgusios moters problemos išsispręstų per tris dienas, kaip deklaruoja rajono valdininkai. Prieš porą savaičių į Šeimos namus atvežta sumušta moteris net į gatvę savaitę negalėjo išeiti.
Rajono valdininkų kalbos apie per tris paras išsprendžiamas problemas smurtautojo šeimoje neįtikina Panevėžyje veikiančių Šeimos namų vadovės Irmos Zabulionytės. Jai nenuostabu, kad motinoms ir jų atžaloms skirtas Krizių centras Vadokliuose tuščias ir užrakintas. Mat rajono moterys su vaikais, bėgančios nuo smurtautojų, beldžiasi ne į jo, o į Šeimos namų duris.
Vien per praėjusius metus šie namai tapo užuovėja keturioms dešimtims Panevėžio rajono gyventojų ir jų mažamečiams. Rajono Savivaldybė už jų išlaikymą nemoka nė euro. Šeimos namai išsilaiko tik iš projektinės veiklos, geradarių ir miesto Savivaldybės, mokančios už komunalines paslaugas.
Iš Šeimos namų gyventojų neprašoma jokio mokesčio.
Šiuo metu Šeimos namuose besiglaudžiančios dvi jaunos mamos su savo mažyliais iš rajono čia skaičiuoja jau antrą mėnesį. „Tokio masto problemos, kokios kyla dėl smurto šeimoje, per tris dienas tikrai neišsprendžiamos. Turbūt dėl to policija jas tiesiai pas mus atveža“, – svarsto I. Zabulionytė.
Dramos sprendžiasi lėtai
Viena rajono gyventoja vyro ir jo tėvų iš namų buvo išvaryta su dukryte ant rankų, o po širdimi – į pasaulį greitai pasibelsiančia antrąja atžalėle. Atstumtai jaunai mamai organizacijos „Gelbėkit vaikus“ rūpesčiu už 1000 eurų jau nupirktas butas Pasvalio rajone. Uošvių name jai vietos nebeliko, kai vyras, nusižiūrėjęs kitą moterį, pradėjo kurti planus, kaip atsikratyti žmona ir į namus parsivesti naująją meilę. Į Šeimos namus 25-erių nėščioji atvažiavo išbadėjusi. Tik čia begyvenant jai pradėjo svoris augti. Kai dėl nėštumo buvo paguldyta į ligoninę, medikai stebėjosi, iš kokio bado krašto tokia pacientė.
Neseniai apie 3.30 val. policija iš Panevėžio rajono į Šeimos namus atvežė mamą su dviem vaikais. Moteriai prireikė ir medikų pagalbos – kraujavo supjaustyta koja. Šitaip su ja pasielgė būsimas vyras ir vieno iš vaikučių tėtis – po poros savaičių turėjo įvykti smurtautojo ir jo aukos vestuvės.
„Didžiulė retenybė, kad nuo smurtautojo pabėgusios moters problemos išsispręstų per tris dienas. Prieš porą savaičių pas mus atvežta sumušta moteris net į gatvę savaitę negalėjo išeiti. Tik dabar ji šypsotis pradeda, nors mėlynės dar neišnykusios“, – tvarka Krizių centre Vadokliuose stebisi I. Zabulionytė.
Anot jos, Šeimos namai oficialiai irgi teikia tik laikiną prieglobstį. Tačiau mamos su savo vaikučiais čia gyvena ir penkis šešis mėnesius – tol, kol pačios ar padedant kitiems pasiruošia gyvenimą pradėti iš naujo. Šiuo metu čia glaudžiasi šešios mamos su dešimčia mažylių. Nors visos vietos jau užpildytos, tačiau, pasak I. Zabulionytės, jei į Šeimos namų duris pasibelstų nuo smurtautojo bėganti moteris, ji vis tiek būtų priimta. Bet ant sulankstomos lovelės.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
