Ranką prieš savo šeimos narius ar giminaičius pakėlusiems gyventojams grės didesnės bausmės nei iki šiol.
Mušeikoms – sunkesnės pamokos
Liepos pradžioje Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose numatyta, kad tas, kas mušdamas savo artimą giminaitį ar šeimos narį ar kitaip smurtaudamas prieš jį sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nesunkiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, bus baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iki šiol smurtautojui grėsė kalėjimas iki vienerių metų.
Yra ir dar viena naujovė. Dabar už grasinimą nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, žmogaus veiksmų laisvės varžymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti, neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą asmuo atsakys ne tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas, bet ir kai ikiteisminis tyrimas bus pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
Iniciatyvos parengti atitinkamas įstatymų pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta bausmė savo artimuosius mušantiems gyventojams, ėmusis parlamentarė Dangutė Mikutienė aiškino, kad būtina BK straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei, skirti atvejus, kai nusikaltimas padaromas artimoje aplinkoje. Dėl to smurtautojui negalima pritaikyti jo nusikaltimui padarytų adekvačių sankcijų, apsaugoti smurto auką.
Mūsų šalies įstatymai ir iki šiol numatė griežtesnes bausmes už žmogaus sveikatos sutrikdymą, nužudymą, jeigu jis yra giminaitis. Bet už skausmo sukėlimą artimajam smurtautojai buvo baudžiami lygiai taip pat, kaip ir nuskriaudusieji svetimą žmogų.
Siūlė uždėti elektronines apyrankes
Moterų teisių gynėjai teigiamai vertina prieš daugiau kaip 1,5 metų priimtą Apaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau sako, kad jį dar reikia tobulinti.
Pavasarį, kai Lietuvoje vyrų ir sugyventinių buvo nužudytos kelios moterys, tarp jų ir jauna keturių vaikų motina iš Gargždų, kurios sutuoktiniui teismas buvo uždraudęs lankytis namuose, sukilo moterų teisių gynėjai, nevyriausybinės organizacijos.
Valdžiai jos pasiūlė smurtautojams uždėti elektronines sekimo apyrankes, kad būtų galima kontroliuoti, ar jie nesiartina prie savo šeimos.
Taip pat prašė keisti įstatymus ir leisti policijai specializuotiems pagalbos centrams apie smurto aukas pranešti ir be jų raštiško sutikimo.
Dauguma moterų tokio sutikimo neduoda, nes būna įbaugintos, sutrikusios, nesupranta, kokią pagalbą joms gali pasiūlyti minėtų centrų darbuotojai.
Panevėžio šeimos namų, kuriuose veikia specializuotas pagalbos centras smurto aukoms iš visos apskrities, vadovė Marytė Zabulionienė apgailestauja, kad į pasiūlymus neatsižvelgta.
Pasak jos, policija centro darbuotojams suteikia informaciją tik maždaug apie 1 procentą moterų, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Tiesa, dalis smurto aukų pagalbos ieško pačios.
„Nemanau, kad visoms kitoms moterims nereikėtų jokios pagalbos. Neabejoju, kad jos sutikimo neduoda iš baimės, nežinojimo, netikėjimo, kad gali kažkas padėti spręsti jų problemas. Tikiuosi, kad šis siūlymas nenuguls valdininkų stalčiuose“, – sakė ji.
Beje, Panevėžyje smurtą patyrusios moterys jau beveik metus neturi kur prisiglausti su vaikais. Šeimos namai yra remontuojami, duris atvers tik rudenį. Panevėžio savivaldybė neparodė iniciatyvos išspręsti tokių moterų su vaikais laikino apgyvendinimo problemą.
Tiesa, kritišku atveju vaikai gali būti apgyvendinti Panevėžio socialinių paslaugų centre veikiančiuose Vaikų grupinio gyvenimo namuose, o motinos nukreiptos į Nakvynės namus. Tačiau tokiu atveju vaikas ir mama būtų išskirti. Specialistų teigimu, tai juos dar labiau traumuotų.
Moterys tapo drąsesnės
Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė sakė, kad Panevėžio mieste ir rajone nuo šių metų pradžios iki liepos 9 dienos užregistruota 313 smurto artimoje aplinkoje atvejų.
Pareigūnai nestebi, kad pastaruoju metu daugėtų smurtautojų išpuolių prieš artimuosius. Pasak D. Žiaugrienės, daugiau iškvietimų dėl to būna per ilguosius savaitgalius, šventes.
Daug metų su smurtą patiriančiomis moterimis dirbanti pareigūnė teigia, kad moterys tapo drąsesnės, ryžtingiau kovoja už save.
Ji neabejoja, kad prie to daug prisidėjo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, informacinės kampanijos prieš smurtą, jį patyrusių moterų vieši pasisakymai ir raginimai nesitaikstyti.
Gerokai sumažėjo moterų, kviečiančių policiją be rimtos priežasties, siekiant pagąsdinti vyrą ar draugą, jam atkeršyti ir panašiai. Dailiosios lyties atstovės suprato, kad už tai pačios gali būti nubaustos.
D. Žiaugrienė, paklausta, kodėl daug smurtą patyrusių moterų nesutinka, kad pareigūnai apie jas praneštų specializuotiems pagalbos centrams, atsakė, kad taip elgiasi ne tik dėl baimės, sutrikimo ar nežinojimo. Dalis moterų bijo, kad nebus išsaugotas jų privatumas.
„Matyt, dėl šios priežasties rajonuose gyvenančios moterys dažniau nei miestietės sutinka, kad apie jas informacija būtų perduota minėtiems centrams“, – kalbėjo pareigūnė.
Yra moterų, neskiriančių Panevėžio specializuoto pagalbos centro nuo prieglobstį motinai ir vaikui teikiančių Šeimų namų. Jos mano, kad davusios pareigūnams sutikimą teikti apie jas informaciją centrui, kartu su vaikais bus iš karto apgyvendintos Šeimos namuose.
Iš tiesų šios dvi įstaigos atlieka skirtingas funkcijas, tik yra įsikūrusios po vienu stogu.
Inga SMALSKIENĖ
