Lėktuvas, kuriuo į Katynės tragedijos minėjimą skrido oficiali Lenkijos delegacija, nukrito netoli Smolensko pernai balandžio 10-osios rytą.
Ruošiantis minėti pirmąsias Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir dar 95 žmonių žūties metines, Lenkija ir Rusija vėl viešojoje erdvėje susikirto dėl Smolensko tragedijos tyrimo. Rusai paskelbė apklausiantys Lenkijos pareigūnus, kurie prieš metus buvo atsakingi už prezidentinio lėktuvo parengimą skrydžiui.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per žiniasklaidą pratęsė žodžių karą dėl Smolensko katastrofos priežasčių. „Sumeluočiau, jei Rusijos atliktą tyrimą pavadinčiau objektyviu“, – pareiškė D.Tuskas, duodamas interviu BBC.
Anot Lenkijos premjero, rusai stengiasi nuslėpti aviakatastrofos detales ne dėl to, kad esama kažkokių baisių paslapčių, o dėl to, jog nenorima pripažinti padarytų klaidų.
D. Tuskas Tarpvalstybinio aviacijos komiteto paskelbtas išvadas pavadino vienpusėmis – tyrimas atskleidė galimas Lenkijos pareigūnų klaidas, tačiau dėl rusų atsakomybės nutylima.
Tuo pačiu Lenkijos vyriausybės vadovas atsiribojo nuo Jaroslavo Kaczynskio, žuvusio prezidento brolio, pareiškimų, kuriuose jis apkaltino D.Tuską sudarius sąmokslą su rusais. J. Kaczynskis neatmetė galimybės, kad jo brolis buvo užmuštas, o dabartinė Vyriausybė, vadovaujama D.Tusko, nenori girdėti visos tiesios apie pernai balandžio 10-osios rytą įvykusią Smolensko katastrofą.
Šiemet sausį paskelbtose Tarpvalstybinio aviacijos komiteto išvadose sisteminėmis katastrofos priežastimis nurodomi trūkumai organizuojant skrydžių darbą ir įgulos narių parengimas. Esą lėktuvo įgula savavališkai priėmė sprendimą leistis, nors jai buvo leista nusileisti tik iki 100 metrų iki žemės aukštį, ir iš šio aukščio įgula privalėjo skristi antrąjį ratą.
Tokias išvadas J. Kaczynskis buvo pavadinęs „pasityčiojimu iš Lenkijos“.
Lenkijos ekspertai laikosi nuomonės, kad Rusijos skrydžių kontrolieriai prieš lėktuvui pradedant leistis pilotams pateikė klaidingą informaciją apie matomumą ir oro sąlygas.
Pratęs apklausas
Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas, taip pat duodamas interviu BBC, atmetė visus Maskvai adresuotus priekaištus pareikšdamas, kad Rusijos atsakingų institucijų atliktas tyrimas yra „beprecedento skaidrus“. Jis tvirtino, kad į tyrimą buvo įtraukti ir Lenkijos ekspertai, o išvados grindžiamos visiems žinomais faktais. Profesionaliems ekspertams buvo keliama užduotis ištirti katastrofos aplinkybes, o ne pateikti išvadas, kuriomis būtų kas nors apkaltintas.
Vis dėlto Rusijos tyrėjai pareiškė ketinantys šį mėnesį apklausti Lenkijos pareigūnus ir kariškius, kurie buvo atsakingi už prezidento kelionės organizavimą. Apklausos bus atliekamos baudžiamojoje byloje, iškeltoje po Lenkijos prezidento ir jį lydėjusios delegacijos žūties. Rusų tardytojai tikisi nustatyti aplinkybes, kaip skrydžiui buvo ruošiamas prezidentinis lėktuvas, kokia informacija buvo surinkta prieš jam pakylant iš Varšuvos ir planuojant leistis kariniame aerodrome prie Smolensko.
Rusijos generalinės prokuratūros tyrimo komitetas taip pat pageidauja išsiaiškinti, kokiais norminiais aktais ir kitais dokumentais vadovavosi lėktuvo „Tu-154M“ ekipažas, skrisdamas virš Rusijos Federacijos teritorijos ir leisdamasis minėtame aerodrome.
Komiteto atstovas Vladimiras Markinas patikslino, kad papildomų tyrimo veiksmų ketinama imtis balandžio 16-30 dienomis.
Rusijos tyrimų komitetas ir Lenkijos generalinė karo prokuratūra toliau tęsia baudžiamosios bylos tyrimą. Tiesa, rusų tyrėjai neseniai pareiškė, kad lenkai iki šiol nepateikė Rusijai išsamių atsakymų į klausimus, susijusius su lainerio ekipažo ir skrydžių kontrolierių pokalbių stenogramomis
Dvišaliai santykiai nenukentėjo?
Nepaisant paaštrėjusios polemikos dėl katastrofos aplinkybių tyrimo, abiejų šalių politikai įrodinėja, kad tai nė kiek nepakenkė dvišaliams Rusijos ir Lenkijos santykiams.
Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius, duodamas interviu Rusijos dienraščiui „Izvestija“, pripažino, kad po aviakatastrofos buvo nuogąstavimų apie galinčius pablogėti dvišalius santykius, tačiau to pavyko išvengti.
Jis pabrėžė, kad Tarpvalstybinis aviacijos komitetas pateikė neišsamią informaciją apie tai, kas įvyko Smolensko aerodrome ir kas priėmė sprendimus dėl lėktuvo nusileidimo nepalankiomis oro sąlygomis. Anot jo, Lenkija rengiasi paskelbti savo tyrimo išvadas, kurios taip pat gali sukelti nemažai ginčų ir abejonių.
Politikai pasinaudojo tragedija
Tuo tarpu Lenkijos spaudoje apgailestaujama, kad Smolensko tragedija tapo politinės kovos įrankiu. Metai po katastrofos tapo lenkų nacionalinės vienybės pralaimėjimu, o kova aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose tapo tik dar atkaklesnė.
Lenkijos žiniasklaidoje apgailestaujama, kad katastrofos aukos dar kartą tapo aukomis, kai net jų atminimas tapo politinių ginčų objektu. „Žinoma, Smolenskas mus suvienijo, tačiau ne taip, kaip atrodė. Apklausos liudija, kad praėjus metams po tragedijos beveik 80 proc. lenkų šį tema nusibodo, o kone 90 proc. apklaustųjų mano, kad katastrofa tapo politinių žaidimų instrumentu“, – rašo žurnalas lenkų kalba „Newsweek“.
Politikai raginami pirmąsias Smolensko tragedijos metines be kaltinimų ir įžeidinėjimų, nes 96 katastrofos aukos „nėra vertos būti įrašytos į kurios nors politinės partijų sąrašus“.
Atminimą pagerbs koncertu
Šį savaitgalį ir Lietuvoje bus minimos pirmosios Lenkijos prezidento L.Kaczynskio, jo žmonos Marijos ir Lenkijos valstybinės delegacijos narių žūties metinės.
„Metai laiko nesumažino netekties tragizmo ir skausmo. Lietuvai labai trūksta didelio ir nuoširdaus draugo – prezidento L. Kačinskio. Jis buvo vienas ryškiausių Lenkijos politikų, kuris strateginę partnerystę su Lietuva buvo sugebėjęs paversti savo asmenine širdies partneryste“, – prisiminė premjeras A. Kubilius.
Jis sekmadienį dalyvaus Šv. Jonų bažnyčioje vyksiančiame koncerte „In memoriam“, skirtame Smolensko katastrofos aukų atminimui pagerbti.
