Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui privačių namų kvartalų gyventojai dūsta nuo smogo, tačiau aplinkosaugininkai miestiečius ramina, kad nieko blogo nenutiko – leistina paros taršos norma kietosiomis dalelėmis (50 mg viename kub. m) neviršijama.
Prasidėjus šildymo sezonui privačių namų kvartalų gyventojai skundžiasi, kad dūsta nuo smogo. U. Mikaliūno nuotr.
Tokius duomenis pateikia miesto centre, Sirupio gatvėje, stovinti oro taršos matavimo stotelė. Apskritai šiais metais buvo tik 5 dienos, kai tarša viršijo leistiną normą, o limitas – 25 paros per metus. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė, pati gyvenanti privačių namų kvartale, stebėjosi, kad žmonės skundžiasi oro užterštumu. Ji nepajuto, kad ore tvyrotų smogas.
Tuo metu jos kolega, Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas, taip pat gyvenantis privačiame name, tik kitame miesto gale, prisipažino, kad išėjus į lauką kartais atrodo, jog kur nors gaisras – toks tvyro smogas.
„Taip gali būti dėl padidėjusio momentinio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis. Pastarosiomis dienomis toks irgi buvo fiksuotas“, – „Sekundei“ teigė A. Plančiūnaitė. Pavyzdžiui, spalio 11 dieną apie 20 val. kietųjų dalelių koncentracija ore pasiekė 100 mg viename kub. m, tačiau vėliau sumažėjo. Tos paros vidutinė oro tarša buvo 25 mg viename kub. m.
Anksčiau mieste oro taršą matavo dvi stotys. Dar viena stovėjo Parko gatvėje, tačiau dėl prastos būklės jos buvo atsisakyta.
Paklausta, ar miesto centre stovinti stotis gali išmatuoti taršą visame mieste, aplinkosaugininkė atsakė, kad ji matuoja oro būklę daugiau miesto centre, tačiau stoties gauti duomenys yra atitinkamai modeliuojami ir praktiškai atspindi situaciją mieste.
Miesto Ekologijos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Rūta Taučikienė sako, kad pagal gyventojų skaičių miestui vienos oro matavimo stoties pakanka. Kita vertus, pasak specialistės, nors stotis nerodo, kad būtų viršyta oro užterštumo kietosiomis dalelėmis paros norma, prasidėjus šildymo sezonui oras toli gražu nėra grynas.
Kenkia sveikatai
R. Taučikienė praėjusią savaitę dalyvavo seminare Aplinkos ministerijoje, kur buvo diskutuojama apie aplinkos oro taršos iš individualiuose namuose įrengtų katilų sumažinimą. Šie katilai yra vienas didžiausių oro taršos kietosiomis dalelėmis šaltinių.
Seminare dalyvavusi sveikatos priežiūros specialistė įspėjo, kad net ir trumpalaikis, tačiau ryškus šių dalelių koncentracijos padidėjimas ore irgi kenkia žmogaus sveikatai, nes dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, tampa sunkiau kvėpuoti. Trumpalaikis oro užterštumas gali sukelti uždegimines reakcijas plaučiuose, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Sergančius lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis žmones gali ištikti bronchų astmos, bronchito priepuoliai, širdies ir kraujagyslių ligoniams gali pasireikšti širdies veiklos sutrikimai.
Ekologės teigimu, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas ketina parengti rekomendacijas, kaip mažinti oro taršą iš individualaus vartojimo kurą deginančių įrenginių, gerinti oro kokybę savivaldybėse.
Degina plastiką ir drabužius
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) Klimato kaitos programos projektų skyriaus specialistė Indrė Kapusčytė sako, kad yra galimybė iš specialiųjų programų finansuoti individualiuose namuose kurą deginančių įrenginių atnaujinimą arba alternatyvių sistemų įdiegimą.
Kad sumažėtų oro tarša, individualių namų savininkams suteikiama parama įsirengiant biokuro (granulių ir kietojo kuro) katilus. Pagal šią programą skiriama lėšų įsirengti saulės kolektorius karštam vandeniui ar elektrai gaminti, vėjo jėgaines elektrai gaminti, geoterminės energijos įrenginius.
„Gyventojai labai aktyviai naudojasi šia parama“, – sakė specialistė.
Tiesa, pretendentai į tokią paramą turi atitikti tam tikrus kriterijus, svarbiausias iš jų yra pastato energijos suvartojimo sumažinimas.
Kai vieni savo namuose įrengia biokuro katilus, kiti juos šildo įvairiomis atliekomis, tarp jų ir itin kenksmingo sveikatai plastiko.
Pasak A. Plančiūnaitės, sulaukiama gyventojų skundų, jog kaimynai šildytis naudoja galbūt sveikatai kenksmingas medžiagas. Kai kurie tokių pranešimų pasitvirtina.
Aplinkosaugininkai šaltuoju metų laiku rengia reidus, per kuriuos tikrina įmones, kurių katilinėse šilumai gaminti naudojamas kietasis kuras, garažų bendrijas, ūkininkų ūkius. Tikrintojai užsuka ir į fizinių asmenų valdas, tačiau retai. Pernai apskrityje buvo organizuota 18 reidų, patikrinti 57 juridiniai ir 5 fiziniai asmenys. Tarp pastarųjų rasta pažeidėjų.
Ne paslaptis, jog dėvėtų drabužių sostine vadinamame Panevėžyje dalis prekiautojų nebetinkamų parduoti, ypač sintetinių, drabužių atsikrato savo ir savo giminaičių namų krosnyse. Aplinkosaugininkai sako, kad gyventojai turėtų suprasti, jog oro kokybė daug priklauso ir nuo jų pačių sąmoningumo.
Anksčiau didelė problema būdavo biologiškai skaidžių atliekų deginimas lauke. Susitikimai su gyventojais, jų švietimas, tikriausiai ir baudos davė rezultatų. Šiemet aplinkosaugininkai nuo kovo 1 iki balandžio 15 dienos vykdė reidus sodininkų bendrijose, kaimiškose vietovėse bei nuošalesnėse miestų ir miestelių teritorijose, tikrindami, kaip gyventojai atsikrato lapų, šakų ir kitų panašių atliekų. Per akciją departamento kontroliuojamoje teritorijoje buvo organizuotas 41 reidas, nustatyti 24 neteisėti atliekų deginimo atvejai, vienas nelegalus šiukšlynas.
Inga SMALSKIENĖ
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių ir kt.
Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į taršą. Kietųjų dalelių poveikis sveikatai priklauso nuo jų dydžio, teršalų koncentracijos ore, poveikio trukmės, sveikatos būklės.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje dėl aplinkos ore esančių minėtų dalelių poveikio kiekvieno žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė gali sumažėti metais, daugiausia dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų, plaučių vėžio rizikos.
Daugiausia aplinkos ore esančių kietųjų dalelių į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, bet gali patekti ir per akių gleivinę (sukelia uždegimą), gali sudirginti odą, dėl to gali prasidėti pūliniai procesai.
