Vienas iš geros sveikatos šaltinių – grynas oras. Deja, šiuolaikinių miestų gyventojams jo grėsmingai trūksta. Tai sukėlė kvėpavimo organų ligų spartų plitimą. Užterštame ore yra labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ozono, benzeno, švino. Praėjusiame dešimtmetyje smukus pramonei, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, Panevėžyje galėjome pasidžiaugti švaresniu oru. Tačiau dabar vis dažniau išgirstame neramias žinias.
Štai ir praėjusią savaitę meteorologai paskelbė, kad šalies miestuose vėl padidėjo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija. Dėl silpno vėjo šių dalelių koncentracijos paros vidurkis, ypač Panevėžyje, viršijo leistiną normą. Teršalų mūsų mieste šaltinis – automobilių išmetamos dujos ir, kaip manoma, krosnių dūmai.
Tokių pranešimų būna vis dažniau. Turėtume prisiminti, kaip prieš keletą metų vasarą degant durpynams mūsų miestas tiesiog skendėjo migloje. Toks oro užterštumas paprastai vadinamas smogu. Tačiau mokslininkai teigia, kad klasikinis smogas susidaro, kai oro drėgnumas siekia 80 procentų. Toks smogas tvyro, pavyzdžiui, Londone ar Los Andžele. Mūsų krašte teršalų koncentracija susidaro esant kur kas sausesniam orui. Bet ir tai mūsų sveikatai gali pakenkti. Silpnesni žmonės jau ėmė dažniau kosėti, pajuto dusulį ir kreipėsi į gydytojus.
Žmogui per minutę reikia apie 10 litrų oro. Pačios smulkiausios kietosios dalelės gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ir netgi patekti į kraują. Aišku, dalį kenksmingųjų medžiagų iščiaudime ir iškosime. Tačiau patyrę ilgalaikį oro teršalų poveikį galime rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ir pan. Be to, užterštas oras dirgina akis, nosį, burną. Padidėja alergijos tikimybė. Per ilgą laiką teršalai gali paskatinti vėžines, širdies bei kraujagyslių ligas.
Tvyrant smogui rekomenduojama lauke vaikščioti su marlinėmis kaukėmis, nors mūsų krašte tai ir nėra įprasta. Taip pat siūloma sandariai uždaryti langus, atsisakyti pasivaikščiojimų mieste su mažais vaikais, vengti sportuoti.
Kvėpavimo organus galima apvalyti ir sustiprinti. Tam yra natūralių gydymo bei profilaktikos priemonių. Žmonės geria valomąsias arbatas, atlieka žolelių inhaliacijas, lankosi druskos kambariuose.
Miestiečiams būtina kaip galima dažniau laisvalaikį praleisti ten, kur plaučius gaivina švarus oras. Kuo arčiau gamtos, tuo daugiau sveikatos.
Gintaras Byčius
Gydytojas
