Slovėnijos vyriausybė sukurpė planą, kuris turėtų padėti išvengti šalies finansų sistemos griūties. Kaip vienos numatomų priemonių minimi mokesčių didinimas, nesveikuojančio bankų sektoriaus restruktūrizavimas ir masinė privatizacija.
Slovėnijos ekonomika nuo 2011 m. mėgina išsikapanoti iš recesijos. Kritus Kiprui buvo prognozuojama, kad būtent Slovėnija galėtų būti kita valstybė, kuri ištiesta ranka kreipsis į ES institucijas.
Europos pareigūnai yra išreiškę susirūpinimą dėl Slovėnijos bankų sektoriaus stabilumo. Bankai kovoja su sparčiai augančia blogųjų paskolų apimtimi, kuri prilygsta maždaug 7 mlrd. eurų, arba penktadaliui šalies bendrojo vidaus produto.
Anksčiau skaičiuota, kad Slovėnijai prireiks 3 mlrd. eurų bankams rekapitalizuoti. Trims didžiausioms šalies finansų institucijoms esą reikės 1 mlrd. eurų. Tačiau Slovėnija reikalingų pinigų neturi. Maža to, jos galimybėms pasiskolinti neseniai buvo suduotas stiprus smūgis – agentūra „Moody’s“ valstybės skolinimosi reitingą sumažino iki spekuliacinės ribos.
Tačiau Slovėnijos vyriausybė dar sugebėjo tarptautinėse rinkose pasiskolinti 3,5 mlrd. eurų ir taip gauti dar šiek tiek laiko susikaupusioms problemoms spręsti.
Planas ir trūkstamos detalės
Kovos su krize priemonių plane numatoma 2 procentiniais punktais – nuo 20 iki 22 proc. – padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tarifas didėtų nuo liepos. Skaičiuojama, kad per metus tai padėtų surinkti papildomus 250 mln. eurų.
Planą pristačiusios Slovėnijos ministrės pirmininkės Alenkos Bratušek teigimu, didinti PVM nuspręsta todėl, kad šio tarifo pakėlimas turės mažiausiai įtakos ekonomikai augti.
Taip pat ketinama sukurti blogąjį banką, kuris leistų šalies skolintojams nusikratyti blogųjų paskolų.
Planuojama parduoti ir 15 valstybei priklausančių įmonių. Pavyzdžiui, antrą pagal dydį banką „Nova KBM“, nacionalinę oro bendrovę „Adria Airways“ ir „Telekom Slovenia“. Tiesa, plane nenurodoma nei įmonių vertė, nei per kiek laiko jos turėtų būti parduotos.
Slovėnijos valdžia kalba ir apie viešojo sektoriaus darbuotojų gaunamų atlyginimų mažinimą. Tačiau šis sumanymas esą dar turės būti aptariamas su profesinėmis sąjungomis.
Priemonių paketą pristačiusi Slovėnijos ministrė pirmininkė prognozavo, kad biudžeto deficitas šiemet pasieks 7,8 proc. BVP, tačiau vylėsi, jog kitąmet jis sumažės iki 3,3 proc. BVP.
Jos finansų ministras Urošas Čuferis skaičiavo, kad numatyti veiksmai padės sutaupyti 1 mlrd. eurų.
Slovėnijos sumanytą planą dar turi apsvarstyti Europos Komisija. Verdiktą Briuselis turėtų pateikti iki mėnesio pabaigos.
Slovėnija prie euro zonos prisijungė 2007 m. Tuomet jos ekonomika sparčiai augo, šalis buvo vadinama Rytų Europos novatore. Sėkmingai dirbant eksportuotojams, vyriausybė išvengė tokių nepopuliarių žingsnių kaip valstybės turto pardavimas. Tačiau prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei eksportas atsimušė į tvirtą sieną ir šalis susidūrė su finansiniais sunkumais.
