Oficialiai Palangoje ir Šventojoje yra apie 14 tūkst. nakvynės vietų. Nors šiltesnį vasaros savaitgalį pajūrio kurortą aplanko 10 ar 20 kartų daugiau žmonių.
Pernai po ilgojo Valstybės dienos savaitgalio Palangos savivaldybė skelbė, kad kurorte apsilankė 0,5 mln. žmonių. Tačiau netrukus po to populiarūs tapę teiginiai, kad „prie jūros išvažiavo šeštadalis Lietuvos“, gerokai prasilenkia su tiesa.
Mat savivaldybės pranešime patikslinama, kad minėtas skaičius žmonių Palangoje apsilankė per tris dienas. Kitaip tariant, vidutiniškai 167 tūkst. per dieną. Ir dalis šių lankytojų – tie patys žmonės, gyvenantys aplinkiniuose rajonuose, kurie tris dienas ryte atvažiuodavo į Palangą, o vakare grįždavo nakvoti namo. Vienas toks asmuo statistikoje virto trimis poilsiautojais.
Kiek žmonių nakvoja Palangoje, o kiek atvažiuoja tik pabūti dieną, tiksliai nežinoma. Tačiau faktas, kad 0,5 mln. svečių net ir netilptų pernakvoti Palangoje. Visų Registrų centre įregistruotų Palangoje esančių pastatų yra 1,6 mln. kv. metrų. Vadinasi, jei išties „šeštadalis Lietuvos“ savaitgalį įsikurtų šiame mieste, kiekvienam tektų maždaug po 3 kv. metrus ploto. Ir tai tik su sąlyga, jei poilsiautojai miegotų tualetuose, virtuvėse, kavinėse, garažuose, sandėliuose, dirbtuvėse, namų laiptinėse ir mokyklose.
Kita vertus, net ir 100 tūkst. nakvojančių poilsiautojų yra daug miestui, turinčiam 16 tūkst. nuolatinių gyventojų. Juolab kad oficialiai kurorte tėra 14 tūkst. nakvynės vietų. Visos kitos – neoficialios, dažniausiai palangiškių butuose ir namuose. Čia apsistoję poilsiautojai į oficialią statistiką neįtraukiami. Tokiu atveju nesumokami ir mokesčiai.
„Legaliai dirba ne daugiau kaip trečdalis“, – spėja Irena Švanienė, Palangos apgyvendinimo paslaugų smulkiųjų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė.
Pernai Palangoje 1178 fiziniai asmenys bent kartą buvo įsigiję verslo liudijimą apgyvendinimo arba kaimo turizmo paslaugoms teikti. Tačiau tiek legaliai veikiantys fiziniai, tiek juridiniai asmenys ne visus poilsiautojus įtraukia į apskaitą, nes nuo kiekvieno reikia sumokėti vadinamąjį pagalvės mokestį (litą už naktį).
Todėl oficiali kurorto lankomumo statistika neturi nieko bendro su teiginiais, kad Palangoje per savaitgalį apsilanko šimtatūkstantinės poilsiautojų minios. Statistikos departamento duomenimis, į kuriuos įtraukti legalūs apgyvendinimo paslaugų teikėjai, pernai kurorte su nakvyne buvo apsistoję 198,7 tūkst. svečių, jiems suteikta iš viso 884,3 tūkst. nakvynių.
Visi kiti poilsiautojai arba apsistojo neoficialiai, arba visai nenakvojo. Ir greičiausiai iš namų atsivežė maisto bei gėrimų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) suskaičiavo, kad Palangoje registruotų maitinimą ir gėrimus siūlančių mokesčių mokėtojų apyvarta 2012 m. buvo 28,4 mln. litų. Tarkime, kad vien per tris ilgojo savaitgalio dienas kurorte buvo 0,5 mln. poilsiautojų. Per kitus šiltesnius savaitgalius jų būna 200 tūkst. O kur dar šiokiadieniai, kai poilsiauja 50–60 tūkst. žmonių, rudens, pavasario ir žiemos mėnesiai, kai bent jau savaitgaliais Palangoje būna svečių.
„Atsižvelgiant į regiono specifiką, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus kontrolė pajūrio kurortuose – Palangoje, Šventojoje, taip pat Neringoje ir Klaipėdoje – viena iš prioritetinių Klaipėdos apskrities VMI veiklos krypčių, šis prioritetas išlieka ir šiemet“, – tvirtino Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Okuličienė.
Klaipėdos apskrities mokesčių inspektoriai yra pričiupę viešojo maitinimo paslaugas teikiančią bendrovę, kuri maždaug trečdalio pajamų neįtraukė į apskaitą ir taip nuslėpė 813 tūkst. litų. Kitoje įmonėje nustatyta, kad dalis pinigų, už kuriuos nebūdavo išduodami kasos čekiai, darbuotojams išmokėti kaip nelegalus atlyginimas.
Statistika
Palangos mieste registruotų apgyvendinimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų apyvarta 2012 m. buvo beveik 50 mln. litų. Maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų apyvarta sudarė apie 28,4 mln. litų.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjai pernai sumokėjo apie 5 mln. litų mokesčių – 107 proc. daugiau nei 2011 m. Jų suma labiausiai augo dėl to, kad pernai nebeliko PVM lengvatos apgyvendinimo paslaugoms. Maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai atseikėjo apie 3,4 mln. litų mokesčių – 36 proc. daugiau nei 2011 m.
