Ukrainos prezidentą V. Janukovičių dėmesiu gali apgaubti Rusijos vadovai.
Rugsėjį Europa spėliojo, kodėl Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius leido suimti Juliją Tymošenko ir surengti parodomąjį teismo procesą. Tai, kas iš pradžių atrodė asmeninis kerštas, tampa rimtu geopolitiniu iššūkiu visai Ukrainai bei Europos Sąjungai.
Populiariausia versija buvo ta, kad Ukrainos prezidentas asmeniškai nemėgsta J. Tymošenko ir nori ją patraukti sau iš kelio. Tačiau buvusios premjerės įkalinimas ir spalio 11 d. paskelbtas nuosprendis sukėlė tikrą audrą Europoje, o jos kaina gali būti Ukrainos eurointegracijos proceso sustabdymas.
ES atšaukė V. Janukovičiaus vizitą į Briuselį, suplanuotą spalio 20 d., taip bandydama jį „paspausti“, kad pakeistų poziciją dėl J. Tymošenko įkalinimo. V. Janukovičius nesutriko ir išdidžiai pareiškė, kad jis tiesiog „skris toliau“. „Mes partneriai. Jeigu yra būtinybė susitikti, aš pasirengęs susitikti. Jei ne, skrisiu toliau“, – sakė jis kalbėdamas apie savo kelionę į Lotynų Ameriką. ES peršokus nuo asociacijos sutarties prie J. Tymošenko išlaisvinimo, V. Janukovičiui nebeliko apie ką kalbėtis su ES atstovais, nes jis pabrėžė, kad poveikis teismų sprendimams yra „už jo kompetencijos ribų“. ES spaudimas suerzino Ukrainos prezidentą. Sužinojęs apie atšauktą vizitą, jis pakeltu tonu paragino Vakarus gerbti jo šalį ir pasakė, neva susidaro įspūdis, kad „jie nenori girdėti“ apie tai, jog prezidentas nesikiša į teismų ir teisėsaugos organų veiklą.
Vykstant bylos nagrinėjimui V. Janukovičius dar kalbėjo apie tai, jog galbūt J. Tymošenko atgaus laisvę. ES ilgą laiką ieškojo efektyvių įtakos svertų, kad buvusi premjerė atgautų laisvę ir galėtų dalyvauti 2012 m. parlamento rinkimuose. Vis dėlto po apkaltinamojo nuosprendžio ir audringos ES vadovų reakcijos prasidėjo nebe derybų, o reikalavimų metas. Briuselis ir svarbiausios ES narės išreiškė nepasitenkinimą tuo, kas įvyko Ukrainoje, ir tiesiai paragino V. Janukovičių paleisti politinę oponentę.
Ukrainos politikos analitikai stebisi, kad V. Janukovičius po ES akibrokšto vis dar deklaruoja norą bendradarbiauti su ES. Politologai spėja, kad dabar Ukrainos valdžia bandys keisti užsienio politikos kryptį ir persiorientuoti į Rusiją. Šiuo metu Ukrainoje jau pasigirdo raginimų svarstyti galimybes įsitraukti į Rusijos kuriamą Eurazijos ekonominę sąjungą.
„Mūsų prezidentas yra suerzintas to, kaip su juo elgiamasi Briuselyje – pamiršę politinį taktą jie nepriklausomos valstybės vadovui diktuoja, ką reikia daryti ir kaip laužyti Ukrainos įstatymus, bei iškelia neįgyvendinamus reikalavimus. Kita vertus, Rusijoje, nuo kurios ekonomiškai ir energetiškai esame labai priklausomi, situacija taip pat keičiasi: jeigu į valdžią grįš V. Putinas, mes nesugebėsime išlaikyti pusiausvyros. Europa mums nepadės, reikia jau dabar ieškoti sąlyčio taškų su Rusija“, – taip susiklosčiusią padėtį apibūdino Kijevo pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas. Ukrainos prezidentas jau prabilo apie tai, kad ekonomikos krizių metu daugelis šalių, ieškodamos saugumo, jungiasi į sąjungas, ir patvirtino, jog Ukraina „irgi darys viską, kad apsisaugotų“.
Kaip teigė vienas Lietuvos diplomatas, netrukus po nuosprendžio Ukrainos ekspremjerei paskelbimo „Kremliuje liejosi šampanas“. Nors viešai V. Putinas stebėjosi nuosprendžiu, Rusijai pastarasis Ukrainos ir ES konfliktas – labai parankus.
„Egzistuoja reali grėsmė, jog pasinaudoję ES kategoriška laikysena Ukrainos partnerystės su ES oponentai ims siūlyti radikalius santykių su ES stabdymo variantus, – žurnalui IQ teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius. – Manau, kad iš ES pusės būtų visiškai neteisinga kelti naujus reikalavimus Ukrainai. J. Tymošenko atvejį reikia vertinti rimtai ir negalima tylėti. Tačiau vertėjo Briuselyje priimti V. Janukovičių ir jam tai pasakyti tiesiai. O dabar situacijos tikrai negeriname.“ Anot P. Auštrevičiaus, Lietuva šiuo atveju neturėtų būti tik viena iš 27 ES šalių, pasyviai stebinčių, kaip ES ir Ukraina tolsta viena nuo kitos: „Rytuose Rusijos ir Azijos integracijos projektas tik įsisuka. Jei atstumsime Ukrainą, tik prisidėsime prie šio projekto skatinimo.“
Nors J. Tymošenko yra sakiusi, kad „jokie janukovičiai“ demokratijos suvaržymais ir politinėmis represijomis nepajėgs sustabdyti Ukrainos judėjimo ES link, panašu, kad šie jos žodžiai neišsipildys. Nuosprendis J. Tymošenko smarkiai smogė visam eurointegracijos procesui. Buvo tikimasi, kad Ukraina ir ES iki 2011 m. pabaigos pasirašys susitarimą dėl asociacijos ir laisvosios prekybos režimo, tačiau dabar derybos sustabdytos, o pagrindinė jų atnaujinimo sąlyga yra J. Tymošenko paleidimas ir išteisinimas. Įvarytas į kampą V. Janukovičius to nedarys, tad ES padarė „meškos paslaugą“ tiek J. Tymošenko, tiek visai Ukrainai pastūmėdama ją į Rusijos glėbį.
Tomas Janeliūnas,
Andžela Žukova
