Savivaldybės tarnautojos suspės pasiruošti Kūčioms
Šių metų paskutinį rajono seniūnų susirinkimą pradėjęs Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pirmiausia pranešė apie Kūčių dieną Savivaldybėje vyksiantį renginį, pakvietė atvykti į jį. Ir pridūrė, kad seniūnams jis nėra privalomas. Savivaldybės administracija nusprendė per Kūčias ilgai tarnautojų nevarginti ir anksčiau paleisti namo, kad šie galėtų pasiruošti. Bet vis tiek ir Savivaldybė, ir seniūnijos iki penkioliktos valandos turės dirbti. Deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius Panevėžio rajonas buvo vienas geriausių šalyje. Čia gerai pasirodė beveik visos seniūnijos, tačiau seniūnų pasitarime dalyvavęs Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas sakė, kad kitais metais laukia dar daugiau darbų, jie prasidės anksčiau negu šiemet: jau iki sausio septintosios seniūnijos turi Žemės ūkio skyriui pateikti sąrašus žmonių, kurie dalyvaus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbe. Seniūnijose numatoma įsteigti po žemės ūkio specialisto etatą. Bet kokio dydžio algos jiems bus mokamos, kiek laiko jie dirbs, iš kokių lėšų bus finansuojami – neaišku. Pasak V.Žiurlio, reikia daryti viską, kad seniūnijų žemės ūkio specialistus finansuotų Žemės ūkio ministerija. Iš pradžių šie specialistai gali būti ir laikinaisiais seniūnijų darbuotojais, vėliau – nuolatiniais. Tačiau visos šios problemos tikriausiai bus išspręstos tik kitais metais.
Finansininkė malšino seniūnų apetitus
Finansų skyriaus vedėja Genovaitė Šarkiūnienė teigė, kad kai kuriose seniūnijose nebus išnaudoti visi viešiesiems darbams skirti pinigai, o kitoms jų trūksta. Pavyzdžiui, didžiausia rajone Velžio seniūnija norėtų gauti papildomų lėšų. O Krekenavos seniūnija jau gruodžio septynioliktąją baigė viešųjų darbų programą ir dar sutaupė 1,5 tūkstančio litų: už tokią pinigų sumą trys žmonės visą mėnesį galėtų dirbti viešuosius darbus. Ramygalos seniūnas Valdas Chirv taip pat sutaupė pinigų: Ramygaloje vienas bedarbis galėtų dirbti mėnesį. Seniūnai norėtų, kad rajono valdžia skirtų daugiau pinigų seniūnijų sportui, bet nelabai pageidautų, kad jie būtų kartu su Kultūros, švietimo ir sporto pinigais. Šiuo klausimu užvirė audringa seniūnų, V.Žiurlio, G.Šarkiūnienės ir vyriausiojo specialisto sportui Algio Petraičio diskusija. A.Petraitis teigė, kad yra siūloma seniūnijų sporto lėšas sujungti su Sporto skyriaus lėšomis, paliekant atskirą eilutę seniūnijoms. Bet iškilo problemų dėl grynųjų pinigų, kurie skiriami į varžybas važiuojančių sportininkų maistpinigiams. Padiskutavus nutarta, kad tuo turėtų rūpintis Savivaldybė. Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Albertas Činikas informavo, kad pagal seniūnijų paraiškas kitų metų remonto darbams tektų išleisti 1 milijoną 200 tūkstančių litų. Už juos būtų remontuojami seniūnijų administraciniai pastatai, kapinių tvoros, turgavietės, tualetai, tvarkomi aikštynai, šaligatviai, aplinka ir kiti objektai. Seniūnijų prašymai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Miežiškių seniūnija užsisakė 37,5 tūkstančio litų, o Upytės – 224 tūkstančius litų. G.Šarkiūnienė, malšindama seniūnų apetitus, sakė, kad “tokių milijonų nebuvo ir nebus”. Žiūrėdamas į Upytės seniūną A.Skeiverį, V.Žiurlys pabrėžė, kad nebūtinai kapinių sienas tverti iš didžiulių, labai brangiai kainuojančių lauko akmenų.
Administratorius sąskaitos likutį pasitikrina atminęs dviračiu
Tačiau karščiausiai buvo ginčijamasi dėl chaotiškų seniūnijos ir neseniai įkurto Savivaldybės Apskaitos skyriaus, kuriam vadovauja Ieva Gedmantienė, santykių. Karsakiškio seniūnijos seniūnė Nijolė Gaižiūnienė sakė: kai seniūnijose buvo panaikintos buhalterijos, prasidėjo chaosas. Jai pritarė ir kiti seniūnai. I.Gedmantienė nė nemanė nusileisti ir teigė, kad prie atsiradusio chaoso prisidėjo ir seniūnijos. Pavyzdžiui, į jos vadovaujamą skyrių suvežė buhalterinės apskaitos balansus, “kurių galai nesueina”. Be to, prisipažino I.Gedmantienė, visą krūvį perkėlus iš vienuolikos seniūnijų, jos vadovaujamo skyriaus darbuotojos nebespėja susidoroti su darbu. Labiausiai nuo I.Gedmantienės kliuvo Krekenavos seniūnui Jonui Uliui, mat jis valdiška “Niva”, “kai sugalvoja, važinėja benzinu, kai sugalvoja – dujomis ir labai daug išvažinėja kuro”. Atremdamas Apskaitos skyriaus vedėjos kaltinimą, J.Ulis pareiškė, jog jis automobiliui skirto kuro limito neviršija, o be to, kai yra šalta, rusiška “Niva” su dujomis “netraukia”. Todėl norom nenorom tenka naudoti benziną. Kad kai šalta “Niva” “netraukia”, patvirtino ir Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė, kuri vos atvyko į seniūnų pasitarimą. Raguvos seniūnas Antanas Mitkus autoritetingai išaiškino, kad pereiti prie dujų kuro automobilio variklis gali tik gerai įkaitintas. Kitaip jį gali greitai sugadinti: todėl bent jau iš pradžių nori nenori turi deginti benziną. Klausydama seniūnų pasiaiškinimų, I.Gedmantienė vis tiek nenorėjo nusileisti ir sakė, kad iš dokumentų nesimato, kada J.Ulis benzinu važiuoja, kada dujomis, kiek jų sunaudoja. Krekenavos seniūnas sąžiningai prisipažino, kad daugiausia išdegina benzino, kad anksčiau dėl kuro apskaitos jokių problemų nebūdavo, jis susitvarkydavo ir “niekas neišlįsdavo”. Tačiau griežtoji skyriaus vedėja atkakliai aiškino, kad ateityje ji J.Ulio prašys dviejų kelionės lapų: benzinui ir dujoms.
Upytės seniūnas Albinas Skeiverys papriekaištavo I.Gedmantienei, kad jos skyrius seniūnams ir kitiems Savivaldybės, seniūnijų darbuotojams neparuošia ir neišplatina atlyginimų lapelių. Skyriaus vedėja atsakė, kad ji nespėjanti. Ramygalos seniūnui Valdui Chirv lapelių nereikia, nes jis savo banko sąskaitos įplaukas ir išlaidas kontroliuoja internetu. Administracijos direktorius V.Žiurlys daro paprasčiau: jis avansų ar atlyginimų dienomis sėda ant dviračio, atmina iki bankomato ir pasitikrina, gavo pinigų ar ne. “Mes dviračių neturime”, – V.Žiurliui atsakė Panevėžio seniūnijos seniūnas Julius Grabauskas. “Jūs automobilius turite”, – nenusileido administracijos direktorius.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
